A. Zuokas. Paraleliniai pasauliai

A. Zuokas. Paraleliniai pasauliai

Analizuojant politinius procesus Lietuvoje faktais ir skaičiais, o ne tik viešųjų ryšių ar skambiais politikų pranešimais, drąsiai galima sakyti, kad Lietuvoje  egzistuoja du paraleliniai pasauliai. 

Pirmasis pasaulis–politikos ir viešosios erdvės, tai yra, “kaip atrodo, bet taip nėra”. Antrasis – realaus gyvenimo, kuris veikia ir dirba, visiškai nekreipdamas dėmesio į politinį triukšmą. Galima šiuos pasaulius pavadinti viešumoje jau vartotais terminais -,,Valdžios Lietuva’’ ir ,,Žmonių Lietuva’’. Valdžios pasaulis ir tų, kurie ją aptarnauja, ir suprantama, iš to gyvena ir žmonių pasaulis, kuris sukasi pats.  Ir šie du pasauliai jau seniai veikia paraleliai.

Lietuvos vadovai ar eiliniai politikai  jau daug metų kalba apie karo ar karinės intervencijos grėsmę. Spauda ir interneto portalai mirga įvairių komentatorių nuomonėmis ir prognozėmis, kada tai įvyks, o karinis kamufliažas greit taps nacionaliniu kostiumu. Kai kurie civiliai valstybės tarnautojai jau ir į darbą vaikšto apsirengę karine uniforma. 

Kokia turėtų būti logiška reakcija į tokius viešus pareiškimus ir galimas grėsmes, ypač kai kalba ne bet kas, o šalies vadovai? Pirmiausia, turėtų mažėti užsienio ir vietos verslo investicijos. Ką matome realiame pasaulyje? Atvirkštinį procesą - užsienio investicijos Lietuvoje didėja, atsidaro nauji paslaugų centrai jau ne tik Vilniuje, bet ir Kaune. Ateina verslo gigantai, kurie stato gamyklas ir planuoja ilgalaikį verslą. Taip elgiasi ir Lietuvos verslas. 

Kitas pavyzdys –Astravo atominė elektrinė Baltarusijoje, kurią stato Rosatom - ,,nesaugios’’ branduolinės technologijos eksportuotoja, ir nuo kurios iki Vilniaus tik 40 kilometrų. Tiesa, ta pati, kurios dukterinė įmonė uždarinėja ir Ignalinos atominę elektrinę Lietuvoje. 

Valstybės Prezidentė ir konservatorių vadovai padarė viską, kad Astravo atominė elektrinė atsirastų būtent šalia Vilniaus. Tačiau dabar, norėdami nukreipti dėmesį nuo savo klaidų bei veikimo prieš Lietuvą, kelia isteriką apie grėsmes Vilniui, renka parašus ir garsiais pareiškimais bando apšaukti nuvažiuojantį branduolinį traukinį. Atrodo, kad po tokių masiškai valdžios platinamų grėsmių Vilniuje turėtų sustoti namų statyba ir butų pirkimas. Žmonės turėtų bėgti iš Lietuvos sostinės. Tačiau realiame gyvenime yra priešingai. Praėjusieji metai Vilniaus nekilnojamojo turto rinkoje rekordiniai, parduota daugiausiai butų ir kainos tik kyla. Investicijos didėja, statybos plečiasi  ir  į Vilnių žmonės keliasi, o ne bėga.  Kaip čia yra?

Daug metų valdžia kalbą apie Rusijos grėsmę, ne tik karinę, bet ir ekonominę. Bet kokie ekonominiai ar verslo santykiai su šia šalimi nepageidaujami ir politiškai būtų vertinami kaip nekorektiški. Kartais net prilyginami kaip pažeidžiantys valstybės nacionalinį saugumą ir už tai persekiojami. O kaip atrodo realus pasaulis? Tereikia pažiūrėti Lietuvos statistikos departamento duomenis.  Pasirodo, auga Lietuvos ir Rusijos ekonominis bendradarbiavimas. Rusija vėl tapo didžiausia Lietuvos prekybos partnere. Per pirmuosius 2017 m. III ketvirčius Lietuvos eksportas į Rusiją pasiekė 3,14 mlrd. eurų ir padidėjo  net 28 proc. lyginant su 2016 m.! Importas iš Rusijos į Lietuvą padidėjo  beveik 14 proc. ir siekė 3,12 mlrd. eurų. Lietuviškos kilmės eksportas į Rusiją sudarė 247,5 mln. eurų ir, palyginti su atitinkamu 2016 m. laikotarpiu, išaugo 11 proc. 

Nors daug neigiamos viešos informacijos apie Lietuvą Rusijoje ir atvirkščiai, bet 2017 m. Rusijos turistų skaičius Lietuvoje ženkliai paaugo. Turizmo departamento duomenimis, Rusijos turistai – antroje vietoje pagal Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių. Sausio-birželio mėn. mūsų šalyje bent vienai nakvynei apsistojo 77,1 tūkst. turistų iš Rusijos, t. y. 10,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Nakvynių skaičius augo 8,7 proc. Be to, beveik penktadaliu padidėjo Rusijos turistų išlaidos Lietuvoje – 2016 m. jos siekė 95,8 mln. eurų, t.y., 18,1 proc. daugiau nei 2015 m. Vidutiniškai Rusijos turistas Lietuvoje vienos viešnagės metu išleidžia 442 eurus ir patenka į daugiausiai Lietuvoje išleidžiančių turistų penketuką.
Toks realus gyvenimas. 

Na ir pabaigai toksiškas faktas –apie dujas. Visi žinome, turime išsinuomuotą iš ofšorinės kompanijos  suskystintų  gamtinių dujų terminalą - saugyklą ,,Independence’’. Priminsiu, kad už jo nuomą visi Lietuvos dujų vartotojai per dieną mokame apie 150 tūkst. eurų nuomos mokestį. Terminalas turėjo užtikrinti nepriklausomybę nuo Gazpromo dujų ir kaip kažkada Prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė: ,,Lietuvos valstybės pinigai rusiškų tankų degalais nepildys…’’  O kaip atrodo realus pasaulis?  Gamtinių dujų vartojimas Lietuvoje 2017 m. kiek išaugo, o Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ atsiriekė beveik 60 proc. Lietuvos rinkos, t.y. lyginant su 2016 m. dujų vartojimas padidėjo 20 proc.
Tiesa, Lietuvos valdžia turėtų principingai ginti vertybinę liniją Europoje ir priminti Vokietijai, kad jokiu būdu nestatytų NORD STREAM 2 ir nepirktų dujų iš Gazpromo…

Taip atrodo valdžios ir žmonių  paraleliniai pasauliai. Būtų įdomu paskaičiuoti, kiek realus žmonių pasaulis permoka už tokį paralelinį valdžios pasaulį. Gal ir Lietuvos piliečiams nebereikėtų emigruoti iš šalies, jei tėvynėje nesiskirtų kalbos ir darbai.