Artūras Zuokas. Vilniaus oro uostas – vėl pirmyn į praeitį

Artūras Zuokas. Vilniaus oro uostas – vėl pirmyn į praeitį

Daug anekdotų, komiškų situacijų ir sparnuotų posakių lydi mūsų Tarptautinį Vilniaus oro uostą - ,,mažiausio oro uosto ilgiausi koridoriai’’ kuriuose, niekada nežinai kur eiti- žemyn ar aukštyn; įlaipinimo rankovės nenaudojamos, tad dažnai į orlaivius einama pėsčiomis; vienas įėjimas ir privažiavimas, kuriame be policijos priežiūros niekada nebūtų tvarkos. Viso to priežastis – blogas oro uosto projektas, kurį Susisiekimo ministerija palaimino, o Vilniaus oro uostas įgyvendino dar 2007 m.

 

Prieš kelias savaites Vilniaus oro uostas paskelbė, kad bus atliekama oro uosto rekonstrukcija ir naujo terminalo statyba. Projekto vertė – 60 mln. eurų. Tačiau žvelgiant į pateiktą projekto vizualizaciją, galima drąsiai sakyti, kad ir toliau bus investuojama į praeitį: toliau bus ilginamas ,,klaidus koridorius’’, išliks sudėtingas privažiavimas, o apie architektūrinę vertę iš vis nėra ką kalbėti.

 

Negi ir šį projektą palaimino Susisiekimo ministerija? Kodėl nebuvo viešos diskusijos ir, pagaliau, tarptautinio konkurso? Ar Vilniaus vadovai bent žino kas vyksta mieste, už kurio ateitį atsako.

 

Kol dar nevėlu, būtina priimti drąsų sprendimą – statyti naują, šiuolaikišką ir modernų XXI amžiaus Lietuvos oro uostą. Esamą griauti. Kaip praeities atsiminimą galima palikti ir į naują oro uostą įkomponuoti sovietinio oro uosto priekinį fasadą ir gal dar sutikimo salę.

 

Naują oro uostą reiktų statyti išilgai pakilimo takų, tokie – patogiausi keleiviams ir oro kompanijoms, kartu tai taupo investicijas. Nauja statyba padėtų išspręsti privažiavimus, trumpalaikį parkavimą, integruotų viešąjį transportą ir padėtų pagrindus europietiškai taksi paslaugai. Būtina apjungti šioje teritorijoje skirtingoms institucijoms priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes daugumą jų kontroliuoja Vyriausybė. Reikia tik ilgalaikės strategijos ir jos kontrolės bent Susisiekimo ministerijos lygyje. Tai paskatintų ir privačių investicijų pritraukimą į šią Vilniaus teritoriją.

 

Tokių strateginių sprendimų pavyzdžių kaip modernizuoti oro uostus pasaulyje ir Europje tikrai ne vienas, tarp kurių galima paminėti ir artimiausius mūsų kaimynus – Taliną ir Rygą, taip pat Katovicus Lenkijoje, Lioną Prancūzijoje ir t.t. Daugelis sugeba dar ir ES paramos lėšų pritraukti.

 

Oro uostas –šalies vartai ir tokia investicija, kuri tarnaus šimtmečius, turi būti nukreipta į ateitį. 

 

Tikiuosi, dar ne vėlu.