“Lietuvos laisvės sąjunga | Liberalai” programa

LAISVAS ŽMOGUS – ATVIRA VISUOMENĖ – STIPRI VALSTYBĖ

2014 07 12

Lietuvos laisvės sąjunga | Liberalai (toliau LLS) yra politinė partija, vienijanti Lietuvos Respublikos piliečius, įsipareigojusius kryptingai veikti dėl Lietuvos gerovės – šalies ir joje gyvenančių žmonių saugumo, ekonominio klestėjimo ir gyvenimo kokybės.

LLS savo politinę veiklą grindžia liberalizmo principais, kylančiais iš klasikinės ir Naujųjų laikų politinės filosofijos tradicijos bei krikščioniškoje kultūroje susiformavusios asmens ir bendrojo gėrio sampratos. Individo laisvė mums yra pagrindinė vertybė. Tik laisvas žmogus gali būti visavertis visuomenės narys. Tačiau būtina šios laisvės sąlyga – atsakomybė bendruomenei, savo šaliai.

Visos būdingos liberalų reformos – administracijos modernizavimas, teisinių procedūrų tobulinimas, teismų reorganizavimas, normų ir standartų kūrimas – buvo ir bus vykdomas remiantis ne revoliuciniu entuziazmu, o griežta dalykine analize ir kruopščia įstatymų leidyba. Liberalizmo idealai buvo revoliucinės eros rezultatas, bet jo laimėjimus daugiausia lėmė išlavinto praktinio  proto taikymas konkrečioms idėjoms spręsti.

1. Laisvas žmogus

1.1. Valstybė ir žmogus

„Stipri šiuolaikinė valstybė – tai ne stipri valdžia. Tikroji šalies stiprybė remiasi ne valdžios prislėgtų žmonių paklusnumu, bet privačia piliečių iniciatyva.“ – Prezidentas Valdas Adamkus

„Laimė atsiranda iš laisvės, o laisvė – iš drąsos“ –  Periklis

LLS seks Prezidento Valdo Adamkaus pradėta išmintingo ir taikaus valstybės valdymo tradicija. Savo veikloje vadovaujamės principu, jog tik laisvas žmogus atviroje visuomenėje gali sukurti stiprią valstybę.

Valstybė turi tapti erdve, tarnaujančia žmonėms ir didinančia jų laisvę ir gerovę. Laisvas nuo pašalinės įtakos, bauginimo ir spaudimo, laisvas klysti ir taisyti savo klaidas žmogus gali atskleisti savo kūrybiškumą, gali klestėti bei kartu valstybėje kurti pasitikėjimo visuomenę.

Piliečiai, savo ruožtu, turi išmokti gerbti valdžią, įstatymus ir aplinkinius. Galimybė laisvai ir netrukdomai veikti turi padėti suprasti ir asmeninę atsakomybę prieš ir už kitus visuomenės narius. Suvokę asmeninio indėlio svarbą sprendžiant visuomenės problemas, galėsime užtikrinti taikų, stabilų ir turtingą valstybės ir jos piliečių būvį.

1.2. Mokesčių sistema, kurioje norisi dalyvauti

Nesudėtinga mokesčių sistema, nedidelė mokesčių tarifų įvairovė, trumpas mokesčių deklaravimo laikotarpis yra pagrindiniai bruožai, pastebimi daugiausia mokesčių surenkančiose šalyse.

Sieksime sukurti lanksčią ir stabilią mokesčių sistemą, skatinančią ilgalaikį ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą, motyvuojančią dirbančiuosius siekti efektyvumo ir taip kurti savo gerovę.

Šešėlinei ekonomikai Lietuvoje sudarant apie ketvirtadalį viso šalies ūkio, turime ieškoti pozityvių piliečius skaidria ūkine veikla užsiimti skatinančių būdų. Asmenų teisė į privatumą neturi būti aukojama dėl valstybės neefektyvumo renkant, administruojant mokesčius.

1.3 Laisvė veikti kuriančiam žmogui

Iniciatyvus, verslus žmogus yra valstybės ekonomikos gyvavimo pagrindas ir darbo vietų kūrimo garantas. Dėl šios priežasties valstybė turi visų pirma užtikrinti sąlygas žmonių savirealizacijai, verslo kūrimui ir vystymui.  Žmonių ūkinei veiklai trukdančios biurokratinės kliūtys turi būti sistemingai šalinamos, o mokestinis verslo klimatas – gerinamas.

Verslu užsiimantys asmenys turi būti skatinami būti savarankiškais. Valstybė turi teikti prioritetą ne verslo skatinimui, bet kliūčių jo veiklai bei natūraliam vystymuisi šalinimui. Negali būti verslo sektorių, turinčių išskirtines teises rinkoje.

Darbo santykiai turi būti paprastinami, turi būti atsisakyta nereikalingų biurokratinių kliūčių, trikdančių laisvanoriškus darbo santykius. Esame už darbo teisės aktų keitimą, užtikrinant didesnį darbo santykių lankstumą, atsisakant perteklinių reguliavimų.

1.4  Žodžio ir spaudos laisvė

Žodžio laisvė yra viena esminių sričių, leidžiančių tiek atspindėti įvairių visuomenės grupių interesus, tiek apsisaugoti nuo valdžios nebaudžiamumo.

Visų tipų žiniasklaidos priemonėms turi būti garantuota žodžio laisvė ir nepriklausomybė. Bet koks valdžios bandymas cenzūruoti, reguliuoti arba kitaip kontroliuoti žiniasklaidą bei piliečių teisę į žodžio laisvę neturi būti toleruojamas.

Suprantant laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos svarbą turi būti sudaromos sąlygos masinėms informavimo priemonėms būti finansiškai nepriklausomoms. Mokestinė našta šiai visuomenės veiklos sričiai turi būti sąmoningai mažinama, taip leidžiant jai tapti labiau nepriklausosma nuo valstybės ir politikų įtakos.

1.5  Privataus gyvenimo neliečiamybė

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą turėtų būti gerbiama. Žmogus yra laisvas veikti ir gyventi taip, kaip nori, jei tik nepažeidžia kitų asmenų laisvių ir teisių.

Nuolat besikeičiančių ir tobulėjančių naujųjų technologijų amžiuje ypatingai svarbi aktyvi politinė veikla, siekiant užtikrinti asmenų privatumą.

2. Atvira visuomenė

2.1 Pilietinė visuomenė

Pilietinė visuomenė arba laisvanoriškas ir sąmoningas žmonių organizavimasis į jų interesus ir poreikius atstovaujančias organizacijas, bendruomenes –  neatsiejama nuo laisvos ir stiprios valstybės idėjos.  Čia  stiprios bendruomenės, nevyriausybinės organizacijos, įvairios asociacijos be didesnės valstybės tarnautojų pagalbos, savarankiškai ugdo atsakingus ir bendruomeniškus, savo aplinkos stabilumu ir gerove suinteresuotus žmones.

Pagrindinė valstybės funkcija prisidedant prie pilietinės visuomenės kūrimosi turėtų būti, visų pirma, jos veiklos netrikdymas bei nenutrūkstama pagalba pasinaudoti prieinamomis finansinės paramos galimybėmis.

Bendruomenės, organizacijos turi būti įtraukiamos į švietimo, aplinkosaugos, socialinės rūpybos, įvairius kitus, šiuo metu daugiausiai valstybinių institucijų valdomus procesus. Visuomenei svarbūs sprendimai turi būti priimami tariantis su nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių  ir verslo atstovais, jų iniciatyvos – remiamos. Valstybės tarnautojai turi stengtis atsiriboti ir netrikdyti organizacijų, bendruomenių, šeimos instituto veiklų, jei jie neprieštarauja žmogaus teisėms ir sveiko proto principams.

Kita vertus, valstybė ir jos piliečiai neturi tapti aktyvių, tačiau nebūtinai visuomenės interesus atstovaujančių bendruomenių ir organizacijų lobizmo įkaite. Autonomiškų visuomeninių organizacijų veikla turi būti gerbiama ir skatinama, tačiau visuomeninė politika, atsižvelgianti į visų visuomenėje veikiančių asmenų interesus ir diegianti analize ir stebėjimais grįstus politinius sprendimus, turi išlikti pagrindine sprendimus priimančia insttancija.

2.2  Valdžios ir religijos atskyrimo principas

Valstybėje turi būti garantuojama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tikėjimo ir sąžinės laisvė, tiek valstybės ir bažnyčios atskyrimo principas.

Žmogaus teisė išpažinti religiją arba tikėjimą neturi būti varžoma, nebent ji riboja kitų asmenų laisves ir teises arba kelia grėsmę užtikrinant valstybės ir jos piliečių saugumą. Bažnyčia, kaip ir kitos visuomenėje veikiančios bendruomenės bei organizacijos, turi teisę laisvai reikšti nuomonę įvairiais visuomeniniais ir politiniais klausimais, joms būdingu taikiu ugdymu skatinti atsakingą ir religinius principus atitinkančią elgseną.

Demokratinėje visuomenėje religinė pasaulėžiūra yra subjektyvaus pasirinkimo rezultatas, todėl į sąžinės ir tikėjimo laisvę neturi būti kėsinamasi naudojantis politine įtaka. Valstybės pareigūnai ir politikai turi gerbti valstybės ir religijos atskyrimo principą bei neturėtų bandyti perimti Bažnyčios funkcijų, siekdami įstatymais reglamentuoti religines, moralines nuostatas.

2.3 Tautinė – kultūrinė tolerancija

Atviros visuomenės veikimas neįsivaizduojamas be lygių galimybių naudotis visomis jos nariams prieinamomis teisėmis ir laisvėmis. Lygias galimybes suprantame kaip lygybę prieš įstatymą, teisinę sistemą, kurioje vienodai traktuojami visi visuomenės nariai, nepriklausomai nuo jų tautybės, rasės, ar kitų , nuo asmens pasirinkimų nepriklausančių bruožų.

Esame įsitikinę, kad tik tolerantiškoje kultūroms ir tradicijoms aplinkoje gali būti puoselėjama pozityvi ir taiki pilietinė ir politinė visuomenė.

Suvokiame, kad tautinių bendrijų nariai yra piliečiai, dirbantys Lietuvos gerovei, todėl jie turi teisę reikalauti, kad būtų gerbiami jų poreikiai. Sieksime, kad Lietuvos Respublikos gyventojai, priklausantys įvairioms tautinėms bendruomenėms, aktyviai dalyvautų šalies visuomeniniame, politiniame, kultūriniame ir ekonominiame gyvenime.

2.4 Pagarba šeimai

Šeima – viena svarbiausių stiprios valstybės ir visuomenės struktūrinių vienetų. Šeimos gyvenimas turi būti gerbiamas, ji – puoselėjama bei remiama.

Šeimos samprata civilizacijų istorijoje daugelį kartų kito, ji nenustoja keistis ir šiandien. Valstybės institucijų atstovai ir politikai turėtų atsiriboti nuo bandymų primesti asmenines religines, moralines pažiūras per teisinį reglamentavimą. Valstybė turėtų susilaikyti nuo kišimosi į šeimos gyvenimą, nebandydama šeimos koncepcijos apibrėžti, jos veiklos ir iniciatyvų – varžyti.

Politikai neturėtų reguliuoti šeimos ir asmenų teisės į šeimos planavimą ir reprodukcines teises.

Tos pačios lyties asmenys turi turėti teisę įteisinti civilinę partnerystę.

2.5 Savarankiškumą skatinanti socialinė politika

Savarankiškumo kultūra yra vienas pamatinių laisvos visuomenės bruožų. Turime skatinti individualią iniciatyvą ir savarankišką, nuo valstybės paramos nepriklausomą gyvenimo būdą. Kita vertus, viena esminių visuomenėje gyvenančių individų pareigų – padėti savimi pasirūpinti negalinčiais.

Visuomenės pagalba jokiu būdu neturėtų būti piktnaudžiaujama, tad socialinės apsaugos sistema turi būti formuojama su paskata iš jos kuo greičiau pasitraukti. Valstybė turi aktyviau kontroliuoti socialines pašalpas gaunančiųjų pajamas ir turtą, neleisdami piktnaudžiauti kitų visuomenės narių sukurtomis gėrybėmis.

Mažiau galimybių turintiems turi būti suteikta galimybė integruotis į darbo rinką ir pasijusti pilnaverčiais visuomenės nariais. Turi būti sukurtos ir įgyvendintos programos, skirtos neįgaliųjų integracijai ir aplinkos pagal neįgaliųjų poreikius pritaikymui. Socialinės globos ir rūpybos veiklą turėtų būti skatinamos vykdyti nevyriausybinės organizacijos ir bendruomenės, o savivaldos institucijoms turėtų likti koordinavimo ir kontrolės funkcija.

Iš darbo rinkos iškritusius privalome skatinti į ją grįžti pasitelkiant pasitelkę profesinio informavimo, ugdymo karjerai ir profesinio konsultavimo priemones, įgyti karjeros planavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir valdymo kompetencijas.

Galintiems ir norintiems savo gerove pasirūpinti patiems neturėtų būti trukdoma. Dirbantiesiems turi būti suteikta galimybė laisvai pasirinkti alternatyvias pensinio draudimo formas.

2.6  Tvarios žaliosios idėjos

Suprasdami švarios ir visavertės aplinkos svarbą ne tik mūsų, bet ir ateities kartų nematerialiai ir materialiai gerovei,  turime imtis aktyvių veiksmų siekiant spręsti aplinkosaugines problemas ir skatinti ekologinio švietimo plėtrą.

Valstybė turi tapti tarpininku tarp aplinkosaugos ekspertų bei privačios nuosavybės savininkų, siekiant tiek užtikrinti aplinkos apsaugą nuo taršos ir ekosistemų naikinimo, tiek skatinti privačios nuosavybės savininkus pačius imti iniciatyvos sprendžiant aplinkosaugines problemas.

Sprendžiant gamtos apsaugos problemas, turi būti ieškoma organiškų, rinkos ekonomikos atsakymų – tik turint visuomenės, privačios nuosavybės savininkų ir valstybės tarnautojų konsensusą dėl šių idėjų svarbos galimas sąmoningas, laisvanoriškas, todėl – ilgalaikis efektyvus rezultatas.

Pagrindinis įrankis užtikrinant visuomenės sąmoningumo dėl gamtos apsaugos didėjimą bei elgesio pokyčius turėtų tapti aplinkosauginis, žaliasis švietimas. Į pagalbą žaliam, ekologiniam švietimui turi būti pasitelkiamos nevyriausybinės organizacijos, įvairios privačios iniciatyvos.

2.7  Švietimas ir politinis raštingumas

Vienas iš pagrindinių investuojančiųjų Lietuvoje nurodomų vietinės rinkos pliusų –  išsilavinę žmonės. Turime siekti išlaikyti šią tendenciją, prisitaikydami ir prie naujų pasaulinės rinkos iššūkių. Mokymo programos turi būti tobulinamos, orientuojantis į kūrybingos, mąstančios ir darbo rinkoje prisitaikyti gebančios asmenybės formavimą.

Švietimas turi atlikti ir paruošimo darbo rinkai funkciją, todėl turi būti įgyvendinama kompetencijomis grindžiamo išsilavinimo idėją, sudarančią sąlygas integruotis į nuolat besikeičiančią darbo rinką. Studijų finansavimo klausimus spręsti būtina į pagalbą pasitelkiant verslo atstovų rekomendacijas.

Švietimo sistema turėtų būti papildyta neformalaus ugdymo krepšelio, dėl kurio konkuruotų skirtingos šias paslaugas teikiančios įmonės, institucijos ir organizacijos, įdiegimu. Tokiu būdu šis krepšelis sektų paskui mokinį į visas šias paslaugas teikiančias įmones bei leistų mokiniui tobulėti įvairiose srityse, pavyzdžiui, sporte, menuose ir kt.

Būtina skatinti profesinio mokymo mokyklų vaidmenį, jų plėtrą ir patrauklumą. Profesinio mokymo moyklos turi tapti šiuolaikiškos ir vertinamos kaip visavertė švietimo sistemos dalis.

Lietuvai reikalinga didinti  visuomenės raštingumą politikos, finansų, sveikatingumo, valstybės istorijos, pilietinių ir žmogaus teisių  bei kitose srityse. Išsilavinusi tauta žinos savo teises ir neleis jų pažeisti, mokės pareikalauti sąžiningumo ir teisingumo iš politikų bei pareigūnų, atskirs informaciją nuo propagandos.

3. Stipri valstybė

3.1 Valstybės funkcijų revizija

Stipri valstybė neįsivaizduojama be optimalios ir efektyviai veikiančios valstybės tarnybos. Siekiant to, turi būti mažinamas biurokratinis valstybės aparatas, optimizuojant valstybinių institucijų skaičių bei didinant valstybės tarnautojų atsakomybę.

Valstybės tarnautojai ir politikai turi dirbti remdamiesi privačiam sektoriui būdingais standartais, iš jų turi būti reikalaujama pilnos atsakomybės už priimamus sprendimus. Valstybės tarnautojai turi imti atsakyti už neveikimu padarytą žalą ūkio subjektams ar žmonėms.

Viešąjį administravimą vykdančių institucijų veikloje turi būti įgyvendinta objektyvi, geriausią tarptautinę praktiką atitinkančiais standartais pagrįsta veiklos vertinimo metodika.

Valstybės teikiamos paslaugos turi būti patogios ir lengvai prieinamos piliečiui. Tam užtikrinti reikalingas valstybės teikiamų paslaugų elektroniniu būdu tinklo išplėtimas. Visose valstybės institucijose turi būti tęsiamas „vieno langelio“ principo įgyvendinimas.

Lietuvos gyventojų skaičiui mažėjant, proporcingai turi būti mažinamas ir juos atstovaujančių politikų ir valstybės tarnautojų skaičius. Turi būti mažinamas Seimo narių bei jų padėjėjų skaičius.

3.2 Moderni teisinė valstybė

Pagrindinė valstybės funkcija – piliečių interesų atstovavimas, apginant jų laisves ir teises. Santykis tarp individo ir valstybės turi būti grįstas aiškiai apibrėžtu abipusiu pasitikėjimu, valstybinėms institucijoms veikiant kaip paslaugų piliečiams teikėjui, o ne pastarųjų šeimininkui.

Žmonėms turi būti suteikta galimybė gyventi savarankišką gyvenimą, kuriuo netrukdoma kitiems. Negalima kurti įstatymų, kurie didelės dalies piliečių gyvenimą daro nelegalų arba pusiau legalų. Lietuvoje, lyginant su kitomis valstybėmis, yra per daug kriminalizuotų veiklų, todėl ir įkalintų arba kitaip laisvės apribojimą turinčių asmenų Europoje turime daugiausiai. Būtina vidinė teisės sistemos revizija, siekiant didelės grėsmės ir nuostolių aplinkiniams nekeliančias veikas dekriminalizuoti.

Norint didinti piliečių pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, būtina panaikinti prielaidas korupcijai ir pasirinktiniam teisingumo taikymui, kuo piktnaudžiauja politikai ir aukščiausi valstybės pareigūnai. Šioms valstybės gyvybingumui žalingoms tendencijoms išgyvendinti turi būti atsisakyta perteklinių reguliavimų, sudarančių prielaidas įvairias žmonių veiklas prižiūrintiems piktnaudžiauti savo padėtimi; teisėsaugos institucijos turi būti nepriklausomos ir atsparios politikų spaudimui.

3.3 Sveikatos apsauga

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai reikalingi struktūriniai pokyčiai, kurie gerintų tiek teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą, tiek keistų piliečių įpročius, taip padedant mažinti jų priklausomumą nuo sveikatos apsaugos sistemos. Nuolat kylant gydymo išlaidoms, valstybė turi imtis drąsių alternatyvių būdų reformuoti piliečių lūkesčių neatitinkančią sveikatos sistemą.

Prioritetine, Lietuvos visuomenės sveikatos būklę gerinančia sritimi turėtų tapti visuomenės sveikatinimas ir ligų prevencija. Prioritetą teikiant kuo operatyvesnei susirgimų prevencijai, o pačią prevencijos politiką įgyvendinant bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir socialiniais partneriais, bus užkertamas kelias tiek materialiai, tiek nematerialai žalai, sukeliamai didelio visuomenės sergamumo.

Siekiant tiek sveikatos apsaugos sistemos teikiamų paslaugų kokybės pagerėjimo, tiek ligoninių finansinės nepriklausomybės Lietuvoje, reikia sekti gerosiomis kitų valstybių patirtimis, skatinant ir diegiant pažangius privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo mechanizmus.

3.4  Principinga ir išmani užsienio politika

Lietuva turi sekti išmintinga bei principinga užsienio politikos tradicija, pradėta Prezidento Valdo Adamkaus. Užsienio politikoje neturi atsirasti užprogramuotų konfliktų, tiesa, neturėtų būti ir nuoladžiaujama žmogaus teises ir laisves paminantiems diktatūriniams režimams, taip de facto legitimizuojant juos.

Užsienio politika neturi tapti tikslu pačiu savaime – ji yra svarbi tik tiek, kiek atspindi valstybės ekonominius arba nacionaliniam saugumui svarbius interesus. Žmonių gerovės užtikrinimui turi tarnauti visos valstybės valdymo struktūros, užsienio politika globalios ekonomikos sąlygomis – ne išimtis.

Geri santykiai su kaimynais suteikia galimybę pristatyti savo idėjas bei vertybines nuostatas, padeda įtvirtinti Lietuvos Nepriklausomybę. Suprasdami tai, pasisakome už tvarių diplomatinių santykių ir ilgalaikės strateginės partnerystės puoselėjimą su kaimyninėmis demokratinėmis, su Lietuvai suprantamais geopolitiniais iššūkiais susiduriančiomis šalimis.

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas Prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metu užmegztų tvirtų politinių ryšių su kaimynine Lenkija atkūrimui. Pozityvūs santykiai su solidžia, reikšmingas pozicijas tarptautinėse organizacijose užimančia, istoriškai ir kultūriškai Lietuvai artima Lenkija gali tapti reikšmingu faktoriumi padedant geriau užtikrinti šalies nacionalinio saugumo, ekonominius bei kitus Lietuvos piliečių interesus.

Tikime, jog nuosekli Europos Sąjungos federalizacija – organiška Europos Sąjungos struktūros ir šiandieninių jos politinių procesų išraiška. Europos Sąjungos institucijų struktūrose užprogramuota nauda nacionaliniams Lietuvos interesams – nacionaliniam, ekonominiam, kultūriniam saugumui ir puoselėjimui, todėl Lietuva turi netrukdyti natūralios europeizacijos eigos.

3.5 Nacionalinis saugumas ir gynyba

Svarbiausia nacionalinės saugumo politikos dalis – stiprios, atsarios politikų spaudimui, tačiau asmens teises į privatumą gerbiančios ir funkciškai aiškiai apibrėžtos saugumo institucijos, gebančios užtikrinti tiek gyvybinių, tiek primaeilių nacionalinio saugumo interesų užtikrinimą.

Stojant į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją Lietuvos valstybės prisiimti įsipareigojimai krašto apsaugos finansavimui turėtų būti nustoti kvestionuoti – 2% Lietuvos nacionalinio biudžeto alokacija krašto apsaugai turi būti kuo skubiau įvykdyta.

Aktyvus karinis bendradarbiavimas su kaimyninėmis Lenkija, Latvija ir Estija bei NATO narėmis nesančiomis Šiaurės šalimis turėtų tapti viena svarbiausių papildomų krašto apsaugos sistemos priemonių.

Pabrėždami kiekvieno Lietuvos piliečio indėlio užtikrinant Lietuvos krašto apsaugą, teritorinį vientisumą ir kitų gyvybinių nacionalinių saugumo interesų išpildymą, pasisakome prieš papildomus savanoriškų krašto gynybos organizacijų veiklos suvaržymus ir reglamentavimą. Asmeninė iniciatyva prisidėti prie Lietuvos teritorinio vientisumo užtikrinimo turėtų būti vertinama ir skatinama.