2019 m. Europos Parlamento rinkimų programa

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)

RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ

PROGRAMA

Stipri Lietuva – stipri Europos Sąjunga

 

Būdama Europos Sąjungos narė Lietuva per penkiolika narystės metų reikšmingai pagerino šalies ir gyventojų ekonominę ir socialinę būklę ,daugelio savo regionų ir žmonių situaciją. Lietuva sėkmingai įžengė į Šengeno erdvę, tapo eurozonos dalimi. Deja, net ir šie reikšmingi pasiekimai nenustelbė ir nepanaikino didelės Lietuvos Respublikos piliečių dalies nerimo dėl savo ir savo šeimų ateities, ekonominės ir socialinės situacijos. Valdžios pažadai sunkiai atsispindi kasdieniame žmonių gyvenime. Todėl vis stiprėja piliečių nerimas dėl būtinumo apginti nacionalinius interesus tiek šalies viduje, tiek ir išorėje.

Kiekvienuose rinkimuose rinkėjai savo valia gali nuspręsti paversti savąją šalį, savivaldybę, o šiuokart ir visą Europos Sąjungą stipresne, efektyvesne ir sustabdyti populistinių pažadų fone tebetęsiančią ankstesniąją neefektyvią politiką. Todėl mes sakome, kad Europa turi būti stipresnė tam, kad apgintų savo šalis nares, savo žmones, jautriai atsižvelgdama į tai, ką kiekviena šalis gali įdėti į bendro reikalo stiprinimą. Europa turi būti stipresnė tam, kad galėtume solidariai ginti savo vertybes ir interesus. Europos Sąjunga, o kartu ir Lietuva, turi stiprinti savo ekonominę galią, pasaulinį vaidmenį, kurti darbo vietas, didinti visų Europos piliečių pajamas, mažinti nedarbą bei auginti gerovę. Stipresnė, turtingesnė ir labiau integruota Europa bus naudinga tik tada, kai ji akivaizdžiai gerins kiekvieno Europos piliečio gyvenimą.

Lietuvos laisvės sąjungos atstovai, išrinkti Lietuvoje į Europos Parlamentą, europinį ir nacionalinį saugumą, inovatyvios ekonomikos plėtrą, investicijas į darbo vietų kūrimą, teisingos socialinės politikos įgyvendinimą Lietuvoje laikys savo svarbiausiu uždaviniu.

 

Europos Sąjungos ir Lietuvos ateities sprendimai

Šiandien susiduriame su dideliais iššūkiais. Visuomenę veikia revoliucinis technologijų pokytis, į gyvenimo kasdienybę įeina dirbtinis intelektas. Klimato kaita, prastėjanti aplinkos būklė, plastiko tarša ir poreikis pereiti prie švarios energijos verčia peržiūrėti aplinkosaugos ir energetikos politiką. Terorizmas, sienų nepripažįstantis nusikalstamumas, nesureguliuojami migracijos srautai ir integracijos iššūkiai, galimi prekybos karai ir protekcionizmas daro gyvenimą nesaugų ir neužtikrintą.

Iš kitos pusės, globalūs prekybiniai karai, trapus transatlantinis bendradarbiavimas, Brexit, agresyvi kai kurių kaimyninių šalių politika, pažeidžianti Europos saugumą ir daugiašalę pasaulio tvarką, nukreipia dėmesį nuo tvaraus gerovės kūrimo proceso.

Lietuva yra šio proceso dalis. Todėl turime reikšmingai prisidėti kurdami Europos Sąjungą, kuri galėtų tapti dar stipresnė šių ir būsimų iššūkių fone. Lietuva turi ir toliau stiprinti infrastruktūrą, investuoti į švietimą, ryžtingai rodyti lyderystės pavyzdį kuriant skaitmeninę Europą, gerinančią ir darančią patogesnį gyvenimą visiems europiečiams.

 

Ekonomika, moksliniai tyrimai ir inovacijos

Lietuva gali ir privalo prisidėti, kuriant stiprios, konkurencingos ekonomikos, inovacijų ir galimybių Europą. Tam būtina Lietuvos ekonomikos strategijos peržiūra, atsižvelgiant į naujas inovatyviosios ekonomikos tendencijas pasaulyje, kuriant ir palaikant inovatyvius ekonomikos sektorius, e.paslaugas, paslaugų ir pramonės skaitmenizaciją.

Pagrindinės Europos demokratinės vertybės ir įsipareigojimas laikytis aukštų socialinių, aplinkos, sveikatos, darbuotojų ir vartotojų apsaugos standartų turėtų būti atspindėti ir būti skatinami vykdant bet kokius prekybos susitarimus. Europos ekonomika gali būti konkurencinga tik stiprinant eurą, dedant aktyvias pastangas siekiant užbaigti ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimą. Bendrosios rinkos konsolidavimas ir išplėtimas kartu su stipria socialine ir aplinkos politika yra pagrindas gerovei, konkurencingumui ir ekonominei plėtrai.

Turime stiprinti žinių ekonomiką, investuodami į mokslinius tyrimus ir inovacijas, ir aprūpindami. Todėl mes visokeriopai remiame švietimo sistemos orientavimą į kritinį mąstymą, verslumo įgūdžių, lankstumo, tarpdisciplininio mąstymo formavimą, siekiant atitikti realius darbo rinkos poreikius ir dėti pagrindus ugdyti pažangią darbo jėgą ateityje.

Investicijos į mokslinius tyrimus ir inovacijas yra investicijos į Europos ir Lietuvos ateitį. Kvalifikacijos, įgytos vienoje valstybėje narėje, turi būti pripažįstamos kitoje valstybėje. Darbo jėgos judumo tarp valstybių narių ir regionų sąlygų supaprastinimas leistų dar efektyviau mažinti nedarbą ir užpildyti darbo jėgos trūkumą, ten kur jis atsiranda. Tai leistų dar labiau padidinti ES konkurencingumą. Pasisakome, kad valstybės narės, taip pat ir Lietuva, labiau remtų nacionalinius mokslinius tyrimus, sudarytų palankias sąlygas į šį procesą aktyviau įsitraukti verslui.

Mokesčių politikos srityje pasisakome už tai, kad, vadovaujantis realia Lietuvos ekonomikos situacija, Europos Parlamente būtina ieškoti bendraminčių ir partnerių ir ryžtingai siekti praplėsti valstybių narių teisių pačioms spręsti dėl PVM neapmokestinamų prekių ir paslaugų sąrašo, taip pat dėl periodų bei masto, formuojant automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčius.

 

ES paramos panaudojimas

Europos Sąjungos parama yra skirta stiprinti piliečių pasitikėjimą. Regioninių ir socialinių skirtumų realus mažėjimas turėtų būti proporcingas investicijoms. Deja, nors dabartinė finansinė perspektyva ir baigiasi 2020 m., tačiau panaudota vos daugiau nei pusė Lietuvai skirtos finansinės paramos. Stokojama viešumo, skaidrumo, parama dažnai išblaškoma po smulkiaverčius projektus.

Artėjančioje finansinėje perspektyvoje numatoma sumažinti finansuojamų programų skaičių. Todėl Lietuvai yra svarbu atsirinkti svarbiausias sritis, kuriose ji koncentruosis siekdama konkrečių aukštos pridedamosios vertės rezultatų. Mes pasisakome už inovacijų, infrastruktūros plėtros, renovacijos rėmimą. Parama turėtų kurti ilgalaikę naudą, prisidėti sprendžiant demografines problemas, plečiant geriau apmokamų darbo vietų tinklą bei socialinę infrastruktūrą.

 

Klimato kaita

Kovojant su klimato kaita Europos Sąjunga turi prisiimti lyderio vaidmenį. Būtina stiprinti pastangas įgyvendinant Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, mažinant išmetamų teršalų kiekį. Europos Sąjungoje turi būti siekiama kurti ir vartoti saugią, įperkamą ir klimatui nekenkiančią energiją. Energijos vartojimas turi būti siejamas su klimato kaita ir kartu turėti postūmį kuriant naujoviškas darbo vietas, tuo prisidedant prie ekonomikos augimo ir investicijų į Europos ateitį. Taršius išmetimus turėtų mažinti tiek pramonė, tiek žemės ūkis, tiek ir namų ūkiai. Ypatingai remiame netaršaus transporto diegimą miestuose. Sisteminis ir modernus atliekų tvarkymas turėtų mažinti šiltnamio efektą.

Turime kurti veiksmingą aplinkos politiką, remti perėjimą prie tvarios atsinaujinančios energijos, iškastinio kuro naudojimo mažinimą ir žiedinę ekonomiką, stabdyti biologinės įvairovės nykimą, kovoti su oro ir vandens tarša, šalinti nuodingas chemines medžiagas ir skatinti tvarų žemės ūkį.

 

Bendroji žemės ūkio politika

Sieksime, jog parama Lietuvos ūkininkams būtų kuo skubiau ir galutinai suvienodinta su visų Europos Sąjungos šalių ūkininkams teikiama parama. Būtina pastebėti, kad Lietuvos ūkininkai gauna trečdaliu mažesnes nei kiti ūkininkai ES šalyse išmokas – ir tai akivaizdi Lietuvos ūkininkų diskriminacija, akivaizdus liberalaus visuotinės lygybės principo pažeidimas, visiems ir kiekvienam, nepriklausomai nuo buvimo toje ar kitoje valstybėje. Tačiau Lietuvai žemės ūkio keliami vienodi reikalavimai kaip visiems ES žemės ūkio gamintojams. Dėl menkesnio finansavimo Lietuvos ūkis sunkiai atlaiko konkurenciją žemės ūkio produkcijos rinkoje.

Bendroji žemės ūkio politika neturi likti vien tam tikrų valstybių narių ar atskirų regionų privilegija. ES parama ir šiame sektoriuje pirmiausiai turėtų būti nukreipta į darbo vietų kūrimą, aplinkos tausojimą, maisto produktų ir žaliavų saugumą, kaimo turizmo skatinimą, kaimo infrastruktūros gerinimą ir socialinės raidos plėtrą. Remiame ekologinio ūkininkavimo plėtrą. Palaikome dar aktyvesnę kaimo politikos plėtrą ir finansavimą.

 

Europos socialinių teisių ramstis

Europos ateitis priklauso visiems jos piliečiams. Todėl pritariame Europos socialinių teisių ramsčio gilesniam ir spartesniam diegimui. Ramsčio tikslas – ES lygmeniu įtraukti ramsčio prioritetus – švietimą ir mokymą, mokymąsi visą gyvenimą, profesinį judumą, įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problematiką – įtraukti į ES politikos sritis. Europos Sąjunga turi turėti veiksmingas priemones bendrai kovai su nedarbu, skurdu ir diskriminacija, suteikiant lygias galimybes jauniems ir pažeidžiamiems asmenims. Socialinis ramstis grindžiamas mūsų bendromis vertybėmis kuriant teisingesnę Europą. Pritariame esminiams šio projekto tikslams – prisidėti prie socialinės pažangos remiant sąžiningas ir sklandžiai veikiančias darbo rinkas ir socialinės gerovės sistemas, mažinti pajamų nelygybę, spręsti visuomenės senėjimo klausimus.

Turtingesnė ir labiau integruota Europa yra labai naudinga, bet tik tada, jei ji gerina kiekvieno piliečio gyvenimą. Kadangi skurdas ir socialinė atskirtis yra nepriimtinai didelės, Europa turi spręsti didėjančios nelygybės problemą ir investuoti į švietimą, kultūrą, mokslinius tyrimus ir plėtrą bei įgūdžių formavimą ateities darbo vietoms. Kartu turime stiprinti ES socialinį aspektą, ypatingą dėmesį skiriant lygiateisiškam moterų, jaunimo dalyvavimui, siekiant užtikrinti, kad niekas nebūtų diskriminuojamas nei ekonominėje veiklose, nei visuomeniniame gyvenime.

Europai reikia investuoti į švietimą, paremtą kritiniu mąstymu. Švietimas tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje turi parengti žmones nuo jauniausio amžiaus tapti aktyviais piliečiais. Turime apsaugoti mūsų atvirą visuomenę kovodami su korupcija, aktyviai pasisakydami už teisinę valstybę, stiprindami teismų nepriklausomumą ir gindami žiniasklaidos laisvę.

Kartu būtina stiprinti ir visuomenės pilietinį aktyvumą, tobulinti piliečių dalyvavimo sprendimų priėmimo procese mechanizmus ir didinti sprendimų priėmimo skaidrumą. Tam būtina pritaikyti tiek teisines, tiek ir technologines naujoves, skatinančioms dalyvavimą, taip pat ir rinkimų proceso atnaujinimui.

Kultūra yra pagrindinis Europos paveldo ir tapatybės aspektas, kuris veikia kaip galingas įrankis, vienijantiems žmones, nepaisant jų tautinės ar nacionalinės priklausomybės. Europa yra unikali savo kultūrinės įvairovės požiūriu, o tai yra privalumas, kurį turime priimti ir plėtoti, ne tik stiprinti žmogiškuosius ryšius, bet ir ieškant visuomenių bendrumo, tuo pačiu remiant pačią Europos idėją.

 

 Regioninė ir sanglaudos politika ir gerosios patirties sklaida savivaldybėse

Platesnis gerosios patirties, sukauptos Lietuvos savivaldybėse, panaudojimas leistų turėti efektyvesnį viešąjį transportą, mažesnes šildymo ir kitų komunalinių paslaugų kainas, atliekų tvarkymo racionalizavimą, gyvenamosios aplinkos gerinimą, parkingų gyvenamosiose zonose plėtrą, pirminės sveikatos apsaugos aptarnavimo kokybės gerinimą, griežtesnę ir efektyvesnę socialinę apsaugą, modernius miesto ar kaimo tvarkymo sprendimus.

Ypatingo dėmesio vietos savivaldybių veiklos kontekste reikalauja Europos Sąjungos regioninės politikos lėšų panaudojimas. Regioninė politika – tai inovacijos, parama smulkiam verslui, taršios veiklos mažinimas, transporto, energetikos tinklų plėtra, o ypač geresnės sveikatos, švietimo ir socialinės infrastruktūros veikla.

Būtent sveikatos paslaugos, švietimas ir socialinė infrastruktūra yra sritys, kurioms Lietuvos laisvės sąjunga skirs didžiulį dėmesį ir siūlys sprendimus, atsižvelgiant į Lietuvoje vykdomas ypač sunkiai diegiamas šių sričių reformas. Žmonės turi matyti, kaip Europos Sąjungos regioninė politika pakeičia kiekvieną miestą, miestelį ar gyvenvietę, pagerina situaciją kiekvienoje gatvėje ar kiekviename kieme. Esame įsitikinę, kad tik taip kiekvienas žmogus suvoks ir pripažins Europos Sąjungos būtinumą ir artumą kiekvienam jos piliečiui. Kartu ypač svarbus yra Europos Sąjungos paramos lėšų panaudojimo skaidrumas ir efektyvumas, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos mažinimas.

 

Migracija ir sienų apsauga

Pastarųjų metų politinėse diskusijose ir daugelio šalių praktinėje veikloje dominuoja naujas iššūkis – masinis gyventojų judumas, migracija, pabėgėlių integracija. Savo mastais tai ypač stipriai veikia Europos ekonominę ir socialinę padėtį. Geopolitinis nestabilumas ir klimato kaita verčia žmones bėgti iš savo namų, todėl Europa turi ryžtingai spręsti šiuos itin probleminius klausimus, kartu siedama juos su Europoje priimtomis vertybėmis bei žmogaus teisėmis.

Europa turi apsaugoti tuos, kuriems reikia pagalbos, investuojant į migracijos labiausiai pažeidžiamų vietų ekonomiką ir tvarų vystymąsi, kartu rūpinantis socialine integracija, švietimu. Europa taip pat turėtų remti socialinės įtraukties politiką bei pasinaudoti šių naujųjų europiečių įvairovės teikiama galimybe. Tai turėtų vykti glaudžiai bendradarbiaujant su vietos ir regionų valdžios institucijomis, taip pat su pilietinės visuomenės organizacijomis ir tinkamai finansuojant, formuojant ilgalaikio tvaraus požiūrio į migraciją principus.

Kartu būtina apsaugoti išorinę Europos Sąjungos sieną, ryžtingai kovojant su nelegalia migracija, kontrabanda, drauge užtikrinant judėjimo laisvę ir Šengeno susitarimą. Būtina stiprinti Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros įgaliojimus.

 

Saugumas ir gynybos politika

Europos Sąjunga turi reikšmingai prisidėti prie geresnio ir saugesnio pasaulio kūrimo. Europos vaidmuo turi būti stiprinamas konfliktų prevencijos ir sprendimo, taikos kūrimo ir palaikymo srityse. Europos sąjunga turi tapti ryškiu pasaulio politikos žaidėju, taip didinant šalių narių saugumą ir ES piliečių gerovę. Europa pasaulyje turi atrodyti stipri ir vieninga. Tam būtinas veiksmingos bendros užsienio ir saugumo politikos stiprinimas, ir visų pirma, energetinio saugumo, kibernetinio saugumo ir kovos su terorizmu srityse. Tam derėtų labiau plėsti kvalifikuotos daugumos balsavimo principo šioje politikos srityje taikymą.

Lietuvos laisvės sąjunga yra įsitikinusi, jog didžiausias Lietuvos ir jos žmonių saugumo garantas yra narystė NATO, tačiau palaiko ir bendradarbiavimo iniciatyvas gynybos srityje pačios Europos sąjungos viduje. Mes ypač akcentuojame stiprų ES šalių institucijų bendradarbiavimą, kovojant su tarptautiniu terorizmu, organizuotu nusikalstamumu, nelegalia migracija. Vieningai būtina veikti ir kitose itin svarbiose srityse – pirmiausia siekiant bendro kibernetinio saugumo, apsisaugant nuo kišimosi į demokratinius rinkimus, melagingų žinių skleidimą, duomenų apsaugą.

Būtina stiprinti Europolo galias ir siekti glaudesnio bendradarbiavimo dalijantis žvalgybos informacija. ES institucijos, taip pat ir valstybės narės turi turėti daugiau galimybių ginti visuomenę ir ekonomiką nuo dezinformacijos, elektroninio šnipinėjimo, kibernetinių atakų ir nusikaltimų.

 

Kaimynystė ir Užsienio politika

Lietuvos laisvės sąjunga remia siekius stiprinti bendrą ES tautų saugumą, stiprinant politinį, ekonominį kultūrinį šalių bendradarbiavimą. Mes remiame Europos Sąjungos plėtrą, stiprią orientaciją į artimas Lietuvai Rytų kaimynes.

Mes remiame Jungtinės Karalystės pasilikimą Europos Sąjungoje. Bet kuriuo atveju, turi būti gerbiamos ES ir JK piliečių ir juridinių asmenų teisės, leisiančios sukurti tvirtą partnerystę po Brexit, ypač saugumo srityje.

Manome, kad ES turi ir toliau vaidinti pagrindinį vaidmenį vystomojo bendradarbiavimo srityje, kad būtų užtikrintas tvarus vystymasis ir skatinama demokratija, žmogaus teisės, taika ir saugumas pasaulyje.

 

Todėl pabrėždami stiprios Lietuvos  kaip stiprios Europos Sąjungos garanto idėją,

Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) sako:

esame pasirengę profesionaliai ir politiškai veiksmingai ginti Lietuvos nacionalinius interesus Europos Parlamente, nes Europos Parlamentas ne vieta blankiai atstovauti, o itin reikšminga vieta ginti Lietuvos valstybės ir jos gyventojų interesus!

 

Kreipiamės į Jus, prašydami Jūsų balsuoti už Lietuvos laisvės sąjungą ir taip padėti įgyvendinti šias idėjas.