Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2016 metų LR Seimo rinkimų programa

Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) 2016 metų LR Seimo rinkimų programa

Turinys

Preambulė
Laiminga ir turtinga Lietuva – pagrindinis tikslas
I. Mūsų įsipareigojimai Jums 2016-2020 m. LR Seime
II. Ekonomika. Gyventojų gerovės ir pajamų didinimas – Lietuvos išlikimo klausimas
   2.1. Versli šalis = stipri šalis
   2.2. Paprastesnė mokestinė aplinka ir mažesni mokesčiai
   2.3 Skatinantys dirbti ir darbuotojo saugumą stiprinantys darbo santykiai
   2.4. Ateities ekonomika
III. Kokybiškas švietimas ir ugdymas 
IV. Sportas visiems
V. Sava ir globali Lietuvos kultūra 
VI. Švari ir tvari aplinka 
VII. Krašto apsauga taikai 
VIII. Išmintinga užsienio politika  
IX. Gydanti sveikatos sistema   
X. Klestintys Lietuvos regionai
XI. Nepriklausoma ir žalia energetika
XII. Nepriklausoma teisėsauga ir atsakinga teisėkūra 
XIII. Moderni ir sąžininga valdžia XXI amžiui
XIV.  Lietuvos išsaugojimas 

 

 

Preambulė

Per dvidešimt šešerius Nepriklausomybės metus Lietuva tapo svarbiausių tarptautinių organizacijų nare, mūsų gyventojai gali laisvai keliauti, o susiklosčius aplinkybėms – laimės ieškoti svetur. Po truputį kyla gyvenimo kokybė, Lietuva pamažu tampa visaverte europietiška šalimi. 

Tačiau ne visi Lietuvoje šiandien gali jaustis laimingi ir saugūs. To priežastys – nepriteklius, nepasitikėjimas tiek savimi, tiek aplinkiniais. Negalime pateisinti situacijos, kad esame viena labiausiai nykstančių Europos tautų: per 26 Nepriklausomybės metus praradome daugiau nei 800 000 piliečių. Mūsų visuomenę naikina alkoholis, savižudybės ir emigracija. Statistiškai Europos Sąjungoje (ES) turime daugiausia įkalintų žmonių, tenkančių 100 000 gyventojų. Lietuvos valdžia iki šiol daugiausia buvo susirūpinusi tik formaliais planais – biudžeto subalansavimu, naryste tarptautinėse organizacijose. 

Lietuvos valstybės pamatai turi būti stiprinami atsigręžiant į žmogų. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), vadovaujama Artūro Zuoko, prisiima atsakomybę ir įsipareigoja panaudoti sukauptą patirtį, energiją ir dėti pastangas, kad laisvos ir nepriklausomos Lietuvos vaisiais galėtų džiaugtis daugiau Lietuvos žmonių. 

Laiminga ir turtinga Lietuva – pagrindinis tikslas

Laiminga ir turtinga Lietuva – svarbiausias Lietuvos laisvės sąjungos įsipareigojimas. Laiminga visuomenė – kryptis. 
Kiekvienai tautai reikia svajonės, kuri suteikia prasmę gyventi ir pakylėja virš kasdienybės. Kiekvienam žmogui reikia vizijos, kuri jam atveria galimybes ir įprasmina gyvenimą.
Didžiausias žmonių troškimas, nesvarbu kur jie gyventų, yra būti laimingiems. Todėl demokratiškai rinktos valdžios atsakomybė yra sudaryti tinkamas sąlygas, kurios padėtų šalies gyventojams patirti laimę. 
Pagrindiniai žmonių poreikiai nėra tik materialūs ar fiziniai, gyvenimo tikslas negali apsiriboti tik gaminimo ir vartojimo ciklu. Politikai turi nustoti į žmogų žiūrėti tik kaip į darbo jėgą ir mokesčių mokėtoją.
Šalies ir visuomenės progreso matavimas naudojant tik bendrojo vidaus produkto rodiklį yra per daug supaprastintas ir ribotas, nes neįtraukia kitų svarbių neekonominių veiksnių. 
Laimės ekonomika ir Bendrasis laimės indeksas yra papildantis, labiau integruojantis ir subalansuotas progreso matas. Dar 2011 metais Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria JT šalys-narės buvo kviečiamos stebėti visuomenės laimės indeksą ir vadovautis juo įstatymų leidyboje. Dera orientuotis ne tik į ekonominių rodiklių gerinimą, bet ir į žmonių savijautos, pasitikėjimo savimi ir bendruomene didinimą.
Laimės ekonomikos pagrindas – gerai išvystytos viešosios paslaugos, subalansuotas ir teisingas socioekonominis vystymasis, natūrali aplinka, savos kultūros saugojimas bei plėtojimas, žmonėms tarnaujanti sąžininga valdžia. Dalinimosi ekonomikos idėjos, atsakingas vartojimas, ekologinis mąstymas ir rūpinimasis aplinka leidžia mums susitarti dėl bendrojo gėrio ir kartu siekti laimės čia, Lietuvoje.
Konsultuodamiesi su skirtingų sričių Lietuvos ir užsienio ekspertais, profesionalais paruošėme programą, kaip Lietuvos žmonių gyvenimą pagerinti jau 2016–2020 metais bei pakloti stiprų pamatą šalies klestėjimui ateityje. 

Lietuva pasaulyje
Europos Sąjunga. Globalių iššūkių akivaizdoje pasisakome už vieningą ir stiprią Europos Sąjungą, nes stipri ES – liberalios demokratijos ir nacionalinių Lietuvos interesų užtikrinimo garantas.
NATO. Pasisakome už stiprią ir vieningą NATO, Lietuvos įsitraukimą į Aljansui svarbias operacijas ginant NATO narių teritorinį vientisumą ir tobulinant bendras saugumo programas. Lietuva turi išlikti patikimu ir savo įsipareigojimus vykdančiu, aktyviu Aljanso nariu.  
Regioninis bendradarbiavimas. Politinių krizių krečiamoje Europoje šiandien kaip niekad svarbus glaudus regioninis bendradarbiavimas. Geri santykiai su demokratiškomis Lietuvos kaimynėmis turi tapti prioritetu užsienio politikoje, stiprinsiančiu Lietuvą.


I. Mūsų įsipareigojimai Jums 2016-2020 m. LR Seime:

1. Gyventojų pajamų ir gerovės didinimas. 2020 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje – 1450 eurų (su mokesčiais), Minimalus mėnesinis atlyginimas 2017 m. – 450 eurų.


Žmonių gerovė – viena svarbiausių Lietuvos išlikimo sąlygų. Tik didėjančios pajamos ir konkurencingi atlyginimai gali stabdyti emigraciją ir mažinti socialines problemas. Lietuvoje vidutinis atlyginimas – vienas mažiausių ES - 757 eurai (prieš mokesčius), tuo tarpu Estijoje dar 2015 m. vidutinis atlyginimas pasiekė 1100 eurų ribą, Latvijoje - apie 900 eurų. Kaimynų vidutinės senatvės pensijos taip pat didesnės nei Lietuvoje – 370 eurų Estijoje, 277 eurų Latvijoje ir tik 265 eurai Lietuvoje. 
Mūsų siūlomos priemonės didinti gyventojų gerovę ir pajamas – realistiškos ir patikrintos praktikoje. Skatinsime verslumą, gerbsime dirbantį ir rizikuojantį, tobulinsime darbo santykius. Protinga mokesčių politika ir kontrolė sumažins šešėlį, skatins piliečius tikėti savo valstybe ir mokėti mokesčius neslepiant pajamų. Pirmus metus užsiimantys verslu nebus apmokestinami pelno mokesčiu, individualia veikla užsiimantys ir smulkieji verslininkai nebus apmokestinami, jei metinė apyvarta nesieks 5000 eurų, neapmokestinsime ir reinvestuojamo pelno. 2017 m. padidinsime minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) iki 450 eurų. Nustatysime „Sodros” įmokų lubas, siekiančias 5 vidutinius darbo užmokesčius. ES paramą naudosime racionaliai. Visoje Lietuvoje taikysime Vilniaus patirtį, kurią ES rekomenduoja kaip geros praktikos pavyzdį skatinant verslo socialinę atsakomybę: valstybinės institucijos nepirks paslaugų iš tiekėjų, mokančių savo darbuotojams minimalius atlyginimus. Sieksime Savivaldybėms suteikti daugiau teisių skatinti vietinį verslą.

2. Lietuvos išsaugojimas


Esame viena sparčiausiai nykstančių tautų pasaulyje. Pirmaujame ES pagal emigracijos dydį, o gimstamumas itin mažas – tūkstančiui gyventojų per metus gimsta tik 9 vaikai. Pagal mirtingumą  Europoje esame septinti, o kur dar savižudybių skaičius, alkoholizmo keliamos problemos. Turime sau pripažinti – jeigu nespręsime šalies demografinių problemų, valstybėje tiesiog nebeliks žmonių, kurie savo ateitį sietų su Lietuva. 
Parengėme Lietuvos išsaugojimo programą, kurios pagrindas – 3 vaikų politika. Užtikrinsime, kad darželiai būtų nemokami, o auginantiems vaikus sukursime papildomas mokestines lengvatas: nuosekliai didinsime neapmokestinamų pajamų dydį, teiksime PVM lengvatas vaikų prekėms, o du ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms – dar ir perkant buitinę techniką. Didinsime  finansavimą vaikų ir jaunimo popamokinėms veikloms. Įteisinsime dvigubą pilietybę. Paprastinsime biurokratines procedūras, leisiančias paprasčiau į Lietuvą atvykti kvalifikuotiems darbuotojams. Sukursime specialią Valstybinio būsto ilgalaikės nuomos programą, kuri suteiks galimybę jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu nesiskolinant iš banko. Įteisinsime pagalbinio apvaisinimo reglamentavimą, kuris numatys ir finansinę, ir medicininę, ir psichologinę pagalbą vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms.

3. Moderni ir sąžininga valdžia XXI a. 


Valdžia Lietuvoje turi tapti efektyvesnė, protingesnė, atsakingesnė, o gyventojų įsitraukimas į valstybės valdymą – paprastesnis. 
Šalyje gyventojų skaičius per 25-erius metus sumažėjo daugiau nei 800 000, o valdžios aparatas, priešingai – tik didėjo. Vien Seimo narių padėjėjų skaičius išaugo nuo 150 iki beveik 600.  
Sumažinsime Seimo narių skaičių iki 101. Tobulinsime valstybės tarnybos motyvavimo ir karjeros sistemą: Seimo, Vyriausybės narių, merų, valstybės tarnautojų atlyginimai, priedai bus susieti su valstybės ekonomikos rezultatais, bendruoju vidaus produktu ir kasmet matuojamu bendruoju laimės indeksu. Siekdami geresnės įstatymų leidybos kokybės reorganizuosime vieną esamų valstybės išlaikomų mokslinių institutų į Valstybės strateginio planavimo institutą. Jis stiprins Seimo analitinį ir intelektinį potencialą, gerins priimamų teisės aktų kokybę.  


4. Kokybiškas švietimas ir ugdymas


Švietimas – prioritetinė sritis, nuo kurios efektyvumo priklauso, ar Lietuvoje bus ugdomos nepriklausomos, ambicingos ir stiprios asmenybės. Švietimo veikla turi būti vystoma bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. 
Mūsų vizijoje švietimo sistema augins ne „darbo jėgą“, o ugdys savarankišką ir išsilavinusią asmenybę, kuri bus pasirengusi kurti savo laimę Lietuvoje, o žiniomis konkuruoti globaliame pasaulyje. Asmenybę, kuri bus pasirengusi mokytis visą gyvenimą, o valstybė tokias galimybes jai sudarys. 
Mūsų tikslas – gerinti pradinio mokymo kokybę ir integruotas mokymo programas. Mokyklos taps labiau prieinamos, miesto mokyklų klasėse bus mažiau mokinių. 
Universitetai ir kolegijos – svarbus regioninės politikos sėkmės pagrindas. Aukštasis mokslas taps konkurencingas ir atviras verslo idėjoms, jam bus garantuojama savivalda. Bakalauro studijų laikas trumpės iki 3-jų metų. 
Stiprinsime profesinio rengimo lygmenį, skirdami didesnį studijų krepšelių skaičių. Kolegijoms suteiksime teisę rengti profesinius magistrus, diegiant ir šiuolaikinius poreikius atitinkantį profesinį ugdymą. 

5. Gydanti sveikatos sistema


Dabartinė sveikatos sistema ir jos paslaugų apmokėjimo tvarka augina ligonius. Sveikatos apsauga pažangiose valstybėse seniai nėra tik Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybė. Tai – ir Aplinkos, Švietimo, Socialinės apsaugos ministerijų bei kitų institucijų rūpestis, vystomas bendradarbiaujant ir viešajam, ir privačiam sektoriams.
Šiuo metu Lietuvos sveikatos apsauga grįsta „gaisro gesinimo“ principu, kiekvienas gydytojas mato tik savo sritį – nėra kompleksinio paciento būklės vertinimo. Todėl aiškiai apibrėšime – kas, kada ir kokius tyrimus turėtų atlikti, o įstaigos į e.sveikatos sistemą  privalės pateikti vienodo standarto ir dviejų nuomonių aprašus. Jei pacientui nėra nustatyta galutinė diagnozė, tyrimai turės būti atliekami per 2 savaites. Jei atliekant vieną tyrimą paaiškės, kad reikia daryti papildomų – jie bus atlikti per 3 darbo dienas. Pacientai neturi laukti eilėse.
Skatinsime naujų (taip pat - ir privačių) bendrosios praktikos gydytojų kabinetų bei kompleksinės pagalbos centrų steigimą, ypač atokesnėse vietovėse. Šeimos gydytojams turi būti didinamas finansavimas ir gerinamos darbo sąlygos, mažinami krūviai (atskiriant socialines funkcijas, dalies receptų išrašymą perduodant slaugėms). Šeimos gydytojų atsakomybės dalimi taps ir profilaktinis tyrimų paketas. 
Ypatingą dėmesį skirsime naujų, inovatyvių vaistų registravimui, 30 proc. sumažinsime generinių vaistų kainas, taip sutaupydami PSDF biudžeto lėšas bei pacientų priemokas už vaistus.


II. Ekonomika. Gyventojų gerovės ir pajamų didinimas – Lietuvos išlikimo klausimas

Nors pagal BVP vienam gyventojui sparčiai artėjame prie ES vidurkio (2014 m. Lietuvos BVP sudarė 75% ES vidurkio), pagal vidutinį darbo užmokestį nuo ES-19 atsiliekame apie 3 kartus. Maža to, „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje skurdo rizikai priklauso 27,3% (800 tūkstančių) žmonių. 
Gyventojų vidutinių pajamų iš darbo augimas – efektyviausia priemonė ir skurdui mažinti, ir emigracijai stabdyti. Sieksime, kad 2020 metais Lietuvoje vidutinis atlyginimas iki mokesčių atskaitymo būtų 1450 eurų (5000 litų), o minimalus mėnesinis atlyginimas jau 2017 metais pasiektų 450 eurų. 
Lietuvos ekonomikai kaip niekad svarbus atsakingas požiūris į ES paramos naudojimą, būtinas aktyvesnis dalyvavimas „Horizon 2020“, Junkerio plano ir kitose programose, padėsiančiose modernizuoti ūkį, didinti darbo našumą ir pritraukti užsienio investicijų bei kurti gerai apmokamas darbo vietas. 
Stipri, į ateitį orientuota ekonomika – valstybės ateities pagrindas. Gyvendami globalios konkurencijos, atvirų sienų sąlygomis turime sukurti nuoseklią, tvarią ir kaimynines šalis pralenkiančią verslo aplinką. Tik kurdami prielaidas ekonominio augimo vaisiais džiaugtis visiems, galėsime užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai ir kaimyninių šalių gyventojai savo ateitį sies su Lietuva. 


2.1. Versli šalis = stipri šalis

Lietuvos ūkio pagrindas yra privati iniciatyva, todėl ūkinei veiklai trukdančios biurokratinės kliūtys turi būti sistemingai šalinamos, o mokestinė aplinka – gerinama. Dėl biurokratinių kliūčių, korupcijos, skirtingo valstybės ir savivaldybių institucijų teisinio reguliavimo interpretacijų ar teisinių ginčų Lietuvoje šiandien nepradėta ar sustabdyta investicijų už beveik 1 milijardų eurų. 
Mažose ir vidutinėse įmonėse Lietuvoje dirba trys ketvirtadaliai visų šalies darbuotojų, tai – kur kas daugiau nei kitose ES šalyse. Mažos ir vidutinės įmonės sudaro 99,8% visų įmonių, įdarbina 76% šalies darbuotojų bei sukuria 67% BVP. 2015 m. savivaldybių verslumo lygio tyrimas rodo, kad Vilniaus, Vilniaus rajono, Panevėžio, Kauno, Kauno rajono, Tauragės, Klaipėdos rajono savivaldybėse verslumo lygis siekia net daugiau nei 130%, o kitose savivaldybėse, pavyzdžiui, Radviliškio, Zarasų, Švenčionių, Vilkaviškio, Lazdijų rajono, Druskininkų, jis mažesnis nei 70%. 
Valstybė turi tapti pagalbininku norinčiam pradėti verslą ir jau dirbančiam žmogui, nes versli Lietuva – stiprios Lietuvos pagrindas. 

  1. Gerinsime verslo aplinką. Užtikrinsime, kad verslui aktualus teisinis reguliavimas Lietuvoje būtų patraukliausias Vidurio ir Rytų Europoje bei Baltijos šalyse, skatinantis užsienio investicijas, kurios kurtų gerai apmokamas darbo vietas.
    1. Neapmokestinsime reinvestuojamo pelno. Siekdami paskatinti įmonių investicijas ir plėtrą, sekdami Estijos pavyzdžiu taikysime 0% tarifą reinvestuojamam pelnui. 
    2. Mažinsime perteklinį biurokratinį verslo reguliavimą. Versliems žmonėms turi būti paprasta ir netrukdoma įgyvendinti verslo vizijas pačių pasirinktomis formomis. 
    3. Vykdysime atsakingą fiskalinę politiką. Mažėjant ES finansavimui įsteigsime nacionalinį finansinį rezervą ekonominės plėtros ir visuomenės vystymosi problemoms spręsti. Vykdysime valstybės biudžeto planavimą, įgyvendinsime Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas.
    4. Gerbsime privačią iniciatyvą. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pasakyta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Todėl nepateisinama, kai už brangius ir dažnai nepasiteisinančius valstybinius projektus sumoka ir piliečiai,  ir vietos verslas, taip prarasdamas savo rinkos dalį. Nesikišime ten, kur privati iniciatyva gali veikti be valstybės pagalbos. 
  2. Lietuvos verslas taps globalus
    1. Užsienio politikos ekonomizavimas. Be investicijų ir aktyvaus dalyvavimo užsienio šalių rinkose negalėsime džiaugtis stipria ekonomika ir harmoninga visuomenės raida. Į Lietuvos verslo skatinimą būtina įtraukti Užsienio reikalų ministeriją, aktyviau turėtų dirbti ir Ūkio ministerija. Šalies ambasados turi daugiau laiko skirti investicijų paieškai, jų pritraukimui, taip padedant Lietuvos verslui tapti globaliu.
  3. Padėsime smulkiam ir vidutiniam verslui
    1. Mokesčių inspekcija taps smulkiojo verslo buhalteriu. Įvesime savanorišką verslo sąskaitų sistemą, kurios pagrindas – automatinis mokesčių nuskaičiavimas nuo smulkiojo/vidutinio verslo banko sąskaitų. Taip nuo to pageidaujančiųjų pečių nuimsime sudėtingą mokesčių administravimo naštą. 
    2. Neapmokestinamos pajamos. Sekdami gerosiomis užsienio (pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės) praktikomis, užtikrinsime, kad individualia veikla užsiimantys ir smulkieji verslininkai nebūtų apmokestinami, jei metinė apyvarta nesiekia 5000 eurų.
  4. Didinsime investicinio kapitalo kiekį rinkoje. Investicinio kapitalo trūkumas bei mažas rizikos kapitalo fondų aktyvumas trukdo Lietuvos įmonėms surasti finansavimą veiklos plėtrai, inovatyvių produktų kūrimui, orientavimuisi į naujausias technologijas ir darbuotojų kompetencijų tobulinimui. 
    1. Sutelktinio finansavimo skatinimas. Atsižvelgdami į ES bankinės sistemos realijas ir konkrečius skatinimus šalių vyriausybėms didinti smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo apimtis, kursime naujus įrankius, padėsiančius skatinti jauną verslą Lietuvoje. Komercinių bankų vykdoma politika kuo toliau, tuo labiau apsunkina kreditų teikimą smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl parengsime modernios dalinimosi ekonomikos realijas atitinkantį teisinį reglamentavimą sutelktiniam finansavimui. Sutelktinis finansavimas ne tik skatins smulkaus ir vidutinio verslo vystymąsi Lietuvoje, bet ir mažins finansų sistemos krizės riziką. Remdamiesi Vakarų Europos patirtimi kursime įstatymų projektus,  užtikrinsiančius investicijų į verslo plėtrą per sutelktinio finansavimo platformas skatinimą, mokesčių mažinimą verslą skatinantiems smulkiesiems investuotojams ir, žinoma, didinsiančius konkurenciją mažmeninėje prekyboje.
  5. Padėsime neverslioms savivaldybėms
    1. Didieji Lietuvos miestai turi tapti konkurencingais ES ir regione – Vyriausybė mūsų vizijoje taps ne laukiančiu, o aktyviu partneriu, skatinsiančiu miestų ekonomikos augimą, investicijų pritraukimą ir kitus miestams svarbius procesus.
    2. Leisime Savivaldybėms laisviau skatinti vietinį verslą. Šiandien svertų skatinti verslą savivaldybės beveik neturi, todėl sieksime suteikti joms daugiau teisių savo nuožiūra teikti paramą pradedantiems verslą. Lietuvos savivaldybės turi turėti teisę naudoti savo turtą, kitus resursus tam, kad į jų teritorijas būtų pritraukiamos investicijos ir darbo jėga. 

2.2. Paprastesnė mokestinė aplinka ir mažesni mokesčiai

Mokesčių sistemos patrauklumu Lietuva nusileidžia kaimyninėms šalims. Palyginimui, Pasaulio banko grupės ir PWC mokesčių mokėjimo ataskaitoje „Paying Taxes“ Lietuva 2015 metais smuktelėjo į 44 vietą, Estija buvo 30, Latvija – 27. Mokesčių deklaravimui ir sumokėjimui mes sugaištame vidutiniškai 141 val., estai vidutiniškai užtrunka tik 81 val. 
Akivaizdu, kad nemažindama darbo mokesčių naštos ir nelengvindama jų administravimo Lietuva praranda investicijas, taigi ir galimybes gerinti savo piliečių gerovę.
Šešėlinei ekonomikai sudarant net apie ketvirtadalį viso ūkio, turime ieškoti pozityvių, o ne brutalių skatinimo priemonių, kad Lietuvos piliečiai užsiimtų skaidria ūkine veikla. Nesudėtinga mokesčių sistema, trumpas mokesčių deklaravimo laikotarpis – pagrindiniai bruožai, pastebimi daugiausia mokesčių surenkančiose šalyse.
Būdami Seime, kursime lanksčią, stabilią ir motyvuojančią siekti efektyvumo mokesčių sistemą, skatinančią ilgalaikį ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą. 

  1. Mokesčių administravimo sistema taps paprastesnė. Sukursime bendrą mokestinių teisės aktų sąvadą, o mokesčių administravimo sistema bus aiškesnė ir paprastesnė.
    1. Trumpinsime mokesčių perskaičiavimo senaties terminą iki 3 metų.
    2. Sodros įmokas administruoti perduosime VMI. Mokesčių valstybei mokėjimas tiek fiziniams, tiek jurdiniams asmenims taps paprastesnis – konsultacijas ir mokėjimus reikės atlikti vienoje vietoje.
    3. Pertvarkysime darbuotojo mokesčių mokėjimą. Darbuotojas žinos, kiek sumoka mokesčių valstybei, t. y. darbdavio mokamus mokesčius valstybei už darbuotoją perduosime mokėti pačiam darbuotojui. Tokiu būdu dirbantys žmonės realiai pamatys, kiek valstybei sumoka mokesčių, ir daug daugiau reikalaus iš politikų.
  2. Gerinsime mokesčių administravimo kultūrą. Griežtai pasisakome prieš gyventojų sąskaitų sekimą ir perteklinį reguliavimą, siekiant surinkti mokesčius. Teisė į privatumą neturi būti aukojama dėl valstybės neefektyvumo renkant, administruojant mokesčius. 
    1. Užtikrinsime stabilią mokesčių sistemą. Keisdami mokesčių įstatymus griežtai laikysimės 6 mėn. įspėjimo termino, mokestiniai pakeitimai įsigalios tik nuo naujų kalendorinių metų. 
    2. Mokesčių išieškojimas taps humaniškesnis. Valstybinė mokesčių inspekcija negalės išieškoti mažesnių nei 50 eurų baudų ar mokesčių nepriemokų per antstolius - taip nebus išpūstas baudos dydis. Išieškojimas turi būti paprastas ir daromas pačios VMI. 
  3.  Įvesime „Sodros“ įmokų lubas. Siekdami sistemos, kuri skatintų gerai mokamų darbo vietų kūrimą, sugrąžintų geriausius Lietuvos protus bei kurtų realias paskatas ne slėpti mokesčius, o VMI rodyti kuo aukštesnį atlyginimą, įvesime „Sodros“ įmokų lubas. Konkretus jų dydis bus nustatytas atlikus nepriklausomą „Sodros“ finansų ir veiklos auditą. Dabartinis LR Seimo patvirtintas 10 VDU siekiantis lubų lygis yra per didelis, aktualus tik nedideliam Lietuvos piliečių skaičiui ir nesukuria prielaidų pritraukti bei susigražinti kvalifikuotus specialistus.
  4. Nuosekliai balsuosime prieš bet kokių naujų mokesčių įvedimą. Nors Lietuvos ekonomika laikoma viena laisviausių pasaulyje, piliečiams tenkanti darbo mokesčių našta yra viena didžiausių Europoje. Dėl šios priežasties pasisakome ir veiksime prieš naujų mokesčių įvedimą, nes valstybė turi orientuotis į egzistuojančių mokesčių geresnį surinkimą, o ne papildomą piliečių apmokestinimą. Pasisakome ir pasisakysime prieš planus nekilnojamojo turto mokesčiu  apmokestinti pagrindinį gyventojo būstą, kuriame jis gyvena, progresinių mokesčių įvedimą. 
  5. Mokestinėmis priemonėmis didinsime Lietuvos gyventojų gerovę ir smulkiojo verslo konkurencingumą:
    1. Sumažinsime PVM iki 20%, įvesime kitų dydžių PVM tarifus nuo 5 iki 10%;
    2. Sumažinsime PVM tarifą svarbiausioms sritims, gerinančioms visų Lietuvos gyventojų gerovę:
      1.  9% PVM tarifas būtų taikomas centralizuotam šildymui.
      2. Sumažintas 10% PVM tarifas būtų taikomas a) visam sveikam maistui; b) visuomeniniam transportui; c) viešojo maitinimo paslaugoms (išskyrus alkoholinius gėrimus); d) viešbučio tipo ir specialaus apgyvendinimo paslaugoms.
      3. Sumažintas 5% PVM tarifas būtų taikomas a) knygoms ir spaudai; b) kompensuojamiesiems vaistams ir sveikatinimo paslaugoms; c) vaikams skirtoms prekėms.

2.3 Skatinantys dirbti ir darbuotojo saugumą stiprinantys darbo santykiai

International Labour Office (ILO) duomenimis, dėl mažo gimstamumo, ilgėjančios gyvenimo trukmės (amžiaus vidurkis „senstelėjo“ nuo 38 m. 2005-aisiais iki 42 m. 2014-aisiais) Lietuva yra viena greičiausiai senstančių valstybių Europoje. Dėl šių priežasčių darbingo amžiaus populiacija dramatiškai mažės, taip sukurdama daugybę ekonominių ir socialinių iššūkių.
Lietuvoje vyresniems žmonėms ypač sunku gauti naują darbą - senojo netekę, net 30% vyresniojo amžiaus gyventojų Lietuvoje darbo neturi 48 ir daugiau mėnesių. Nors Lietuvos ekonomika nuo 2000 metų smarkiai ūgtelėjo, darbingumas, nepaisant didžiulės emigracijos, išliko nepakitęs. Jaunimo darbingumas net sumažėjo – nuo 37,3% 2000-aisiais iki 34,2% 2014-aisiais. 
Lietuvai reikalinga ambicinga programa, padėsianti vyresniojo amžiaus darbuotojams nuolat tobulėti, išlikti darbo rinkoje ir joje jaustis saugiai. 
Darbo santykiai Lietuvoje turi būti pritaikomi nūdienos aktualijoms: skatinant socialinį dialogą, užtikrinant darbo teisės aktų keitimą, siekiant darbo santykių lankstumo ir atsisakant perteklinių reguliavimų. 

  1. Darbo santykiai bus lankstūs, bet saugūs darbuotojui:
    1. Norintiems dirbti – dirbti leisime, neribodami jų pertekliniais darbo laiko ribojimais.
    2. Darbuotojai jausis saugiai dėl savo teisių. Skatinsime, kad valstybės užsakymai būtų ilgalaikiai, nes tai skatins ilgalaikius darbdavių įsipareigojimus darbuotojams.  
  2. Kursime paskatas verslui tapti socialiai atsakingesniam. 
    1. Valstybė nepirks paslaugų iš tiekėjų, kurie moka minimalų atlyginimą darbuotojams. Lietuvos valdžios institucijos ir valstybinės įmonės per metus viešųjų pirkimų būdu perka prekių ir paslaugų už daugiau nei 3 milijardus eurų. Būtina taikyti Europos Komisijos teigiamai įvertintą gerąją Vilniaus miesto savivaldybės praktiką, vykdant viešuosius pirkimus, bei įpareigoti konkursų dalyvius  darbuotojams mokėti ne mažesnį atlyginimą nei LR Statistikos departamento apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis už praėjusį laikotarpį.
    2. Nuosekliai didinsime minimalų mėnesinį atlyginimą. Atsižvelgdami į ekonominę padėti bei infliacijos rodiklius šalyje, nuosekliai didinsime minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA). Šiandien net ir vietinis verslas supranta, jog Lietuvos MMA – vienas žemiausių ES, ir norint stabdyti emigraciją MMA turi pasiekti bent jau kaimyninių šalių lygį (2016 m. Estijoje MMA buvo 430 eurų, Lenkijoje 420 eurų,  Lietuvoje nuo liepos mėnesio – 380 eurų).
  3. Sukursime saugią darbo aplinką ikipensinio ir pensinio amžiaus žmonėms. Kursime papildomas priemones, leisiančias darbą praradusiems vyresniojo amžiaus gyventojams saugiai grįžti į darbo rinką, kur jie galėtų ramiai ir saugiai sulaukti pensinio amžiaus, o norintys – dirbti toliau. 
    1. Sukursime antros karjeros programą. Sekdami geriausiomis užsienio šalių (pvz., Kanados) praktikomis, sukursime papildomo finansavimo programą, padėsiančią iš darbo rinkos iškritusiems vyresniems žmonėms persikvalifikuoti ir susirasti darbą. 
    2. Kursime paskatas darbdaviams įdarbinti vyresnio amžiaus darbuotojus. Dažnas darbdavys rinktųsi įdarbinti vyresniojo amžiaus asmenį (dėl stabilumo, patirties, darbo kultūros), tačiau dėl ribojančių Darbo kodekso nuostatų ikipensinio amžiaus darbuotojo neįdarbina – tai pernelyg rizikinga. Darbdaviai turi norėti ir galėti lengviau valdyti darbo santykius su vyresnio amžiaus darbuotojais, tam turi būti tobulinamas Darbo kodeksas.  
  4. Paprastinsime legalų aukštos kvalifikacijos užsieniečių įdarbinimą. Vietiniam verslui neturi būti trukdoma importuoti darbo jėgą sektoriuose, kur jos trūksta. 
    1. Paprastinsime tvarką įdarbinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Paprastinsime dokumentų ir kitų formalumų tvarkymo sistemą norintiems įsidarbinti Lietuvoje aukštos kvalifikacijos darbuotojams iš užsienio. Sudarysime sąlygas verslui paprasčiau įdarbinti Lietuvoje studijuojančius ir studijas baigusius asmenis (pavyzdžiui, Europos humanitarinio universiteto absolventai baigę studijas dažnai nori likti dirbti Lietuvoje, tačiau sąlygos jiems apsunkintos). 
    2. Grąžinsime išankstinės registracijos sistemą Migracijos departamente. Siekdami paprastinti galimybes Lietuvoje norintiems kurti verslą ir įsidarbinti, grąžinsime išankstinės registracijos sistemą Migracijos departamente. 
    3. Reformuosime Darbo biržą. Vietoj jos įkursime Karjeros agentūrą. Reorganizavus Darbo biržą, dalis jos funkcijų (socialinės garantijos ir pan.) bus perduotos administruoti socialinės rūpybos tarnyboms. Už darbo vietų kūrimo strategiją bus atsakingos Ūkio ir Švietimo ministerijos. Karjeros agentūros tikslas bus padėti į darbo rinką įsitraukti tiek pirmą kartą darbo ieškantiems jaunuoliams, tiek iš jos iškritusiems ir darbo negalintiems susirasti asmenims. Karjeros agentūroje dirbs realią pagalbą norintiems įsidarbinti galintys teiktis specialistai, o kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo programos atitiks rinkos realijas.

2.4. Ateities ekonomika 

Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) lyderiai Davose prieš kurį laiką pažymėjo, kad prasideda IV pasaulinė industrinė revoliucija. Pokyčiai bus tokie greiti, kad nebus įmanoma jų prognozuoti. Valstybių konkurencingumas ir žmonių gerovė priklausys nuo įstatymo leidėjų ir viešojo administravimo gebėjimų bei kompetencijos. Laimės tos valstybės, kurios greitai pritaikys teisinį reguliavimą ir sugebės išmaniai panaudoti naujausias technologijas.

Norėdama pagal ekonominį augimą išlikti pirmaujančia šalimi Europoje, Lietuva turi rimtai apmąstyti ekonomikos vystymosi kryptis ir ruoštis permainoms. Vis daugiau profesijų, mokymo programų taps nebepaklausios, nebeaktualios, daugelyje darbo vietų įsitvirtins technologijos ir robotai. Turime jau dabar rengti reguliavimo sistemą, padėsiančią kūrybinei ekonomikai, paslaugų ir technologijų sektoriams. 

Valstybė turi tapti greitai veikiančiu mechanizmu, leisiančiu Lietuvai greitai, paprastai ir tolerantiškai reaguoti į technologines naujoves bei naujas ūkio formas. 

  1.  Valstybinės institucijos į pokyčius ekonomikoje reaguos greitai. Valstybė greitai pritaikys teisinį reguliavimą pagal besikeičiančius verslo poreikius.
    1. Atkursime Informacinės plėtros komitetą ir centralizuosime už technologijų, naujų ekonomikos rūšių plėtrą atsakingų valstybinių institucijų tinklą. Įsipareigojame grąžinti iki 2008 metų galiojusią tvarką, sudariusią prielaidas ne per valstybės reguliavimą, o netrukdomai, su valstybės pagalba vystytis aukštųjų technologijų verslui. Atkursime Informacinės plėtros komitetą ir centralizuosime už IT plėtrą atsakingą valdymą – verslui taps paprasčiau kartu su valstybinėmis institucijomis keisti teisinį reguliavimą pagal naujus poreikius. 
    2.  Skatinsime atvirų duomenų politikos įgyvendinimą. Užtikrindami asmens duomenų privatumą, viešinsime visuomenei valstybinėse institucijose kaupiamus duomenis. Duomenų atvirumas užtikrins institucijų darbo skaidrumą, o verslui padės kurti naujus gyventojams reikalingus produktus. Atverdami prieigą prie duomenų, remsimės kitų šalių (pvz., Didžiosios Britanijos) patirtimi. 
  2.  Skatinsime kūrybiškumą Lietuvoje
    1.  Visokeriopai skatinsime kūrybinių industrijų veiklą Lietuvoje.  Dėsime visas pastangas, kad ilgainiui būtų mažinamas ir paprastinamas kūrybinių industrijų apmokestinimas, mažinami biurokratiniai reguliavimai jiems. 
    2. Skatinsime naujų pramonės technologijų sričių vystymąsi. Užtikrinsime, kad Lietuvoje būtų plėtojami naujų pramonės technologijų (ryšių, biotechnologijos, nanotechnologijos, atsinaujinančių išteklių ir kt.) pažangai būtini moksliniai tyrimai. Kurdami tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo sistemą, investicijas nukreipsime į aukštą pridėtinę vertę kuriančius sektorius.
    3. Visapusiškai palaikysime ir plėsime dalinimosi ekonomiką (angl. sharing economy). PriceWaterHouseCoopers tyrimo duomenimis, dalinimosi ekonomika, 2014 metais siekusi apie 15mlrd JAV dolerių, iki 2025 metų gali išaugti iki 335 mlrd JAV dolerių.  

III. Kokybiškas švietimas ir ugdymas

Naujausiame vaikų (iki 15 metų) gerovės tyrime, kurį atliko UNICEF, dalyvavo 29 šalys. 27-oje vietoje  (žemiau tik latviai ir rumunai) atsidūrusios Lietuvos vaikų savijauta apgailėtina: daugiausia pradėjusių rūkyti, vartojančių alkoholį, didžiulis savižudybių skaičius. 2012 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) parodė, kad mūsų penkiolikmečiai (aštuntokai) silpnai skaito, žemos matematikos ir gamtos mokslų žinios. Lietuva pasaulyje 35 vietoje, gi Estija – 9.  
Švietimas – prioritetinė sritis, nuo kurios efektyvumo priklauso, ar Lietuvoje bus ugdomos nepriklausomos, ambicingos ir stiprios asmenybės. Švietimo veikla turi būti vystoma bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams. 
Globalizacija kelia naujus reikalavimus mokyklose. Lietuvos moksleivių tarptautinių pasiekimų tyrimų rezultatai yra vidutiniški, nes visas ugdymo procesas orientuotas į vidutinių gabumų mokinį. Mokiniai nerengiami praktinei veiklai, neturi verslumą bei konkurencingumą skatinančių įgūdžių. Mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistema neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
Efektyvioje ir modernioje mokykloje skatinama moksleivio mokymosi pažanga, mokiniai ir jų tėvai jaučiasi laimingi ir jaučia realius ugdymosi rezultatus.
Mūsų vizijoje švietimo sistema augins ne „darbo jėgą“, o ugdys savarankišką ir išsilavinusią asmenybę, kuri bus pasirengusi kurti savo laimę Lietuvoje, o žiniomis konkuruoti globaliame pasaulyje. Asmenybę, kuri bus pasirengusi mokytis visą gyvenimą, ir valstybė tokias galimybes jai sudarys. 

  1. Užtikrinsime stiprią ikimokyklinio ugdymo sistemą Lietuvoje. 
    1. Vystysime nuoseklią valstybinių-municipalinių darželių tinklo plėtrą. Privačių darželių plėtrai Lietuvoje neturi būti trukdoma, tačiau valstybė ir savivaldybės turi vengti diskriminacinų politinių sprendimų, ikimokyklinio ugdymo sistemą pritaikant tik daugiau uždirbančių asmenų poreikiams. Nuosekli valstybinių, savivaldybių darželių plėtra – mūsų prioritetas.
    2. Finansavimas bus tikslinis. Tikslinis finansavimas skatins ikimokyklinio ugdymo įvairovę, išspręs darželių trūkumo problemą didžiuosiuose miestuose, gerins demografinę situaciją. 
    3. Kelsime pedagogų kvalifikaciją. Padidinsime finansavimą ikimokyklinio ugdymo pedogogų kvalifikacijos tobulinimui, kad visi auklėtojai, jų padėjėjai, mokytojai ir vadovai įgytų/ tobulintų reikiamas kompetencijas.  
  2. Užtikrinsime modernią pradinio ir pagrindinio ugdymo sistemą. Prioritetu  taps  mokinių gebėjimų nustatymas ir jų poreikių pagal galimybes tenkinimas. Pasirūpinsime, kad būtų tobulinamos mokytojų kompetencijos dirbti su gabiais ir motyvuotais mokiniais. Pagal galimybes bus modernizuota edukacinė aplinka, dabar neretai vis dar primenanti sovietmetį. Perpildytose didmiesčių mokyklose inicijuosime  interaktyvių mobilių klasių įrengimą, kad atsirastų galimybė mažinti mokinių skaičių klasėse.
  3. Grąžinsime mokytojo autoritetą. Tam reikalinga nauja mokytojų rengimo tvarka. Sieksime, kad visi įgytų magistro laipsnį.  Taip pat numatytas ir ženklus mokytojų atlyginimų didinimas. Bus sukurta nauja mokytojų kvalifikacijos tobulinimo  sistema, padidinsime kvalifikacijos kėlimui skirtas lėšas. Mokyklų vadovai ir mokytojai turės lanksčias galimybes derinti ugdymo procesą su kvalifikacijos tobulinimu, savarankiškai kaups kompetencijų aplankalą, atsižvelgdami į mokyklos prioritetus.   
  4. Mokyklos taps saugios ir stiprios 
    1.  Mokykla be patyčių. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) sieks, kad mokyklų vadovai ir mokytojai daugiau  dėmesio skirtų ne tik ugdymui,  bet ir moksleivių emocinei būsenai atpažinti. Prevencinei veiklai vykdyti bus numatytos tikslinės lėšos moksleivio krepšelyje. Suteiksime pagalbą pedagogams, kad jie gebėtų spręsti kylančius patyčių ar smurto atvejus.  Didinsime vykdomų projektų apimtį ir užtikrinsime finansavimo tęstinumą, pasinaudodami nevyriausybinio sektoriaus bei kitų socialinių partnerių žiniomis ir paslaugomis, taikant akredituotas ir jau veikiančias prevencines programas „Antras žingsnis“, „Zipio draugai“, „Įveikiame kartu“ ir kitas. 
    2. Daugiau neformalaus ugdymo mokyklose. Išplėsime neformaliojo ugdymo aprėptį, skatinsime vaikus aktyviai dalyvauti ir tobulinti savo įgūdžius įvairiuose būreliuose ir organizacijose. 
    3. Sveika mokykla. Aktyviai remsime moksleivių sveikos gyvensenos ugdymą, vykdysime lytinį, į tradicinę šeimą ir atsakomybę orientuotą švietimą. Užtikrinsime, kad asmens sveikatai žalingų įpročių tema būtų integruota į formalaus ir neformalaus ugdymo programas.  ypač  kūno kultūros pamokose ir renginiuose.
    4. Lytinis ugdymas. Lytinio ugdymo programa ir jos vykdytojų nuostatos bus išsamiai aiškinamos tėvams, siekiant visų sutarimo. 
  5. Geresnis švietimo valdymas
    1. Švietimo sistemos optimizacija. Bus peržiūtėtas ir pertvarkytas visų švietimo grandžių valdymas. Mažinsime Švietimo ir mokslo ministerijos valdininkų, ministerijai pavaldžių įstaigų skaičių. Taikysime principą, kad mažėjant moksleivių, mokytojų, studentų skaičiui proporcingai mažėtų ir švietimo valdininkų skaičius. Dalis viešųjų funkcijų bus perkelta universitetams ir kitiems paslaugų tiekėjams. Švietimo priežiūra bus orientuota ne į kontrolę, o į pagalbą  ugdymo įstaigoms, ypač toms, kurių ugdymo rezultatai prastesni. Sudarysime sąlygas mokyklų bendruomenėms pačioms spręsti savo problemas. 
    2. Daugiau dienos socialinės globos centrų/specialiųjų klasių. Didinsime Dienos socialinės globos centrų/ specialiųjų klasių skaičių, kad būtų teikiama kompleksinė pagalba vaikams su negalia. Taip bus užtikrinamas tokių vaikų tęstinis ugdymas, sudaromos tinkamos sąlygos vaikų psichinio ir fizinio vystymosi korekcijai, mažinama jų socialinė atskirtis, padedama integruotis į visuomenę. Tėvams tokiuose centruose bus teikiama pedagoginė ir psichologinė pagalba, sudaroma galimybė grįžti ar įsitraukti į darbo rinką. 
    3. Gerinsime mokymo kokybę regionuose. Šiandien šalyje pastebimas didžiulis skirtumas tarp regionų ir miestų mokyklų mokymo kokybės. Ši nelygybė turi būti sistemingai mažinama, todėl mokyklų optimizavimas neišvengiamas. Rajonuose, gyvenvietėse švietimo paskirties patalpos tenkins bendruomenės poreikius, taps daugiafunkciniais centrais, pritraukiančiais jaunus žmones saviraiškai, bendravimo įgūdžiams  ugdyti. 
  6.  Neformalusis švietimas – visiems pageidaujantiems. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) ir toliau  tobulins neformalųjį švietimą per neformaliojo švietimo mokytojų, būrelių vadovų ir trenerių ugdymą. Supaprastinsime teisės aktus, reguliuojančius neformalųjį švietimą, kad jis būtų prieinamas visiems Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų vaikams ir suaugusiems ir kad jie galėtų vystyti savo gebėjimus pamėgtoje srityje. Jau ikimokyklinėsi įstaigose  ugdysime kūrybiškumą, atsakingumą, supažindinsime su verslumo pagrindais, stiprinsime vaikų motyvaciją atskleisti gabumus. Skirsime lėšas neformaliam vaikų lavinimui  ikimokyklinėse ugdymo įstaigose) . Supaprastinsime šių lėšų administravimą. 
  7. Aukštasis mokslas – Lietuvos įvaizdžio kūrėjas. Kiekvienais metais į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja apie 10 proc. mažiau abiturientų. Pakeista studijų finansavimo tvarka 2009 metais visiškai sužlugdė  aukštąjį mokslą. Mažėjant ES struktūrinių fondų investicijoms, aukštosios mokyklos gali susidurti su finansiniais sunkumais. Todėl būtina užbaigti aukštojo mokslo reformą, nes aukštasis mokslas yra Lietuvos įvaizdžio kūrėjas, todėl  turi gauti tinkamą finansavimą, kad galėtų siekti lyderystės tarptautiniu mastu. Pertvarkysime aukštojo mokslo finansavimo sistemą taip, kad ji orientuotųsi ne į studentų kiekį, o  į kokybe paremtą išsilavinimą. 
    1. Užtikrinsime, jog būsimiems studentams ir jų tėvams periodiškai būtų pateikiami perspektyvių ir neperspektyvių specialybių sarašai. Galvojant apie aukštojo mokslo rentabilumą, vienu iš pagrindinių kriterijų taps absolventų įsidarbinimas Lietuvoje pagal įgytą profesiją. Suprasdami ateities ekonomikos  iššūkius, skatinsime technologinių studijų populiarumą. 
    2. Skatinsime Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumas taps vienu pagrindinių kriterijų skiriant konkursinį finansavimą. Lietuvos aukštosioms mokykloms būtina prisitaikyti prie globalios konkurencijos, į universitetus pritraukti kuo daugiau užsienio studentų ir profesorių – to pasiekti galima optimizuojant universitetų sistemą. Vyriausybė, Seimas čia turi tapti stipriausiu pagalbininku.
      • Didinsime finansavimą Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų  bendriems projektams bei tarptautiniams konkursams. Kursime tarptautinio verslo bei aukštojo mokslo įstaigų bendradarbiavimo modelį, sudarantį galimybes jauniems žmonėms įgyti žinių ne tik Lietuvos, bet ir  užsienio šalių verslo įmonėse, universitetuose. 
      • Plačiai atversime universitetų duris studentams ir dėstytojams iš užsienio. Maksimaliai pasinaudosime Erazmus mainų ir tarptautinio bendradarbiavimo programa - užsienio studentų pritraukimas į Lietuvą bus traktuojamas kaip užsienio investicijų pritraukimas. Remsimės kitų valstybių patirtimi. 
    3. Pasitelksime verslo atstovų rekomendacijas užtikrinant studijų finansavimą. Siekiant glaudesnio ryšio tarp verslo ir aukštojo mokslo kursime duomenų bazes, kuriose verslininkai nurodytų, kokių gebėjimų ir profesinių kompetencių specialisto jie pageidautų (būtinai turės būti sukurtas šiame procese dalyvausiančių verslininkų skatinimo mechanizmas). 
    4. Skatinsime aukštųjų mokyklų savarankiškumą ir lyderystę. Parengsime aukštųjų mokyklų jungimosi skatinimo mechanizmą
    5. Studijų kokybės didinimas. Sutelksime dėmesį į studijų kokybės didinimą, tobulinsime aukštųjų mokyklų išorinį vertinimą bei programų akreditavimą. 
  8. Profesinio  mokymo prestižo kėlimas - būtina sąlyga. Nors Lietuva daug investavo į profesinio mokymo sistemą, ryškiai pagerino jaunuolių mokymosi sąlygas, profesinio mokslo prestižas ir kokybė kol kas vis tiek neatitinka visuomenės bei darbo rinkos poreikių. Lietuvos laisvės sąjunga   stiprins profesinį mokymą, kad jauni žmonės galėtų pasirinkti specialybę, atitinkančią ES keliamus reikalavimus, būtų naudingi ir konkurencingi Lietuvoje ir Europoje. Inicijuosime profesinio ugdymo įstaigų bendradarbiavimą su verslo partneriais, kad būtų išsiaiškinta, kokių specialistų reikia darbo rinkai. Bus atnaujinamos programos ir didinamos jaunų žmonių įsidarbinimo galimybės, taip mažinant jaunų žmonių  emigraciją. 
    1. Įvesime profesinio magistro programas kolegijose. Bendradarbiaudami su verslo atstovais, periodiškai išskirsime aktualiausias verslui profesinio rengimo kryptis, kurias prilyginsime magistro laipsniui. 
  9. Užtikrinsime efektyvų paruošimą darbo rinkai švietimo sistemoje. Matydami dažną mokyklą/universitetą baigusiųjų nepasirengimą gyvenimui konkurencinėjos sąlygomis, kursime programas, atitinkančias darbo rinkos poreikius, didinsiančias raštingumą politikos, finansų, sveikatingumo srityse. 
  10. Didinsime galimybes mokytis vyresnio amžiaus žmonėms. Atversime universitetus visų amžiaus grupių Lietuvos ir užsienio piliečiams, siūlydami individualizuotas studijų formas bei programas, atitinkančias kintančios visuomenės lūkesčius.

IV. Sportas visiems

Sportas ir sporto populiarinimas – neatsiejama sveikos ir laimingos visuomenės dalis. Profesionalus sportas – ne tik nacionalinio pasididžiavimo objektas, bet ir puikus įrankis propaguoti sveiką gyvenimo būdą bei įtraukti į profesionalų sportą mažiau galimybių turinčius vaikus. 
Lietuva yra iškovojusi 21 olimpinį medalį Vasaros ir Žiemos olimpinėse žaidynėse, tačiau kaimyninė Latvija jų pelnė 26, dvigubai mažesnė už Lietuvą Estija – net 40. Mūsų sportininkai niekuo nenusileidžia kolegoms iš kaimyninių šalių, tačiau rezultatai tą nevisada atspindi. 
Lietuvos sporto sistemai reikalingi fundamentalūs pokčiai, visų pirma dera keisti požiūrį į ją. Turime persvarstyti Lietuvos sporto strategiją, paruošti esamų sporto bazių optimizacijos programą, optimizuoti visą Lietuvos sporto sistemą, jos finansavimą. Mūsų sportininkai turi augti ir treniruotis Lietuvoje, čia jaustis socialiai saugūs ir ilgainiui imti garsinti Lietuvos vardą, neiškeisdami savo šalies į kitą. 

  1.  Tobulinsime Lietuvos sporto-sveikatinimo infrastuktūrą
    1. Steigsime daugiafunkcinius sveikatos ir sporto centrus. Visoje Lietuvoje remsime daugiafunkcinių sveikatos ir sporto centrų steigimą. Sudarysime galimybes aktyviau vykdyti įvairias vaikų fizinio aktyvumo skatinimo programas mokymo įstaigose.
    2.  Įrengsime sporto aikšteles rajonų centruose ir miestų gyvenamuosiuose rajonuose. Parengsime ir įgyvendinsime Valstybinę sporto aikštelių įrengimo rajonų centruose ir miestų gyvenamuosiuose rajonuose programą. Didelį dėmesį skirsime lauko treniruoklių įrengimui. 
    3. Renovuosime apleistus stadionus ir sporto aikštynus. Sekdami gerąja Vilniaus miesto praktika, bendradarbiaudami su privačiais investuotojais renovuosime apleistus aikštynus, ypatingai – prie mokyklų, kad šie sporto objektai taptų laisvai prieinami visai visuomenei.
  2. Parengsime sveiką gyvenimo būdą skatinančias programas. 
    1. Sukursime sporto programą vyresnio amžiaus asmenims. Greta kompensuojamųjų vaistų knygelių įvesime kompensuojamojo sporto ir sveikatinimo knygeles vyresnio amžiaus asmenims – jų fizinis aktyvumas dažnai atvirkščiai proporcingas sveikatos problemoms.
    2. Pradėsime mokinių sveikatingumo programą.  Didinsime dėmesį sveikatingumo ir sveiko gyvenimo būdo įgūdžių stiprinimui, alkoholio ir psichotropinių medžiagų prevencijai, įtvirtinsime sveikos gyvensenos kursą mokyklose. Mokytojams organizuosime perkvalifikavimo kursus, kuriuose šie galėtų įgyti reikalingų kompetencijų šiam kursui dėstyti. Įpareigosime kiekvieną mokyklą turėti po asmenį, kuris būtų atsakingas už sveikos gyvensenos kursą. Parengsime kompleksinę sveiko maisto programą ir užtikrinsime, kad mokyklų valgyklose būtų  prekiaujama tik sveiku maistu.
  3. Spręsime didžiausias Lietuvos sporto problemas
    1. Užtikrinsime socialines garantijas profesionaliems Lietuvos sportininkams. Sudarydami sąlygas sportininkams sutelkti dėmesį į darbą ir siekti geresnių rezultatų, gerinsime jų socialines garantijas. Metai, praleisti profesionaliame sporte, bus įtraukti į darbo stažo laiką. 
    2. Skatinsime sporto klubų ir mokyklų veiklą. 
      • GPM lengvatos profesionaliems sporto klubams. Pasirūpinsime, kad valstybė profesionaliems sporto klubams grąžintų jų sumokėtą gyventojų pajamų mokesčių dalį. 
      • Lankstesnės sąlygos sporto klubams ir mokykloms. Užtikrinsime lankstesnes, skaidresnes galimybes sporto klubams ir mokykloms dalyvauti viešuosiuose projektuose, siekiant gauti finansinę paramą. 
      • Tikslingai remsime mažiau populiarias ir ekstremalias sporto šakas. Matydami atskirų sportininkų potencialą, ieškosime galimybių remti mažiau populiarias sporto šakas ir jas propaguojančius sporto klubus, tarp jų – ir ekstremalaus sporto šakas.  
  4. Atnaujinsime sporto bazes. Su verslo, ES investicijų pagalba renovuosime labiausiai remonto reikalaujančias Lietuvos sporto bazes bei baseinus. 
  5. Skatinsime privačių sporto klubų, akademijų, mokyklų veiklą. Sekdami užsienio šalių praktika palaipsniui atsisakysime iš savivaldybių biudžetų finansuojamo sporto, sudarydami sąlygas įvairioms sporto bendruomenėms vystytis savarankiškai. 
  6. Didinsime sporto biudžetą. Bendradarbiaudami ir dirbdami su svarbiausiomis šalies sporto  organizacijomis tokiomis Lietuvos Tautinis Olimpinis Komitetas (LTOK), Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LR Vyriausybės, atsižvelgdami į valstybės galimybes, didinsime sporto biudžetą.
  7. Optimizuosime sportui ir sveikatinimui skiriamų lėšų paskirstymą. Sieksime optimizacijos tarp sportui ir sveikatinimui skiriamų biudžeto lėšų, kurios „blaškosi“ tarp skirtingų ministerijų, departamentų ar kitų valstybės įstaigų.
  8. Optimizuosime nacionalinėmis lėšomis išlaikomas sporto organizacijas, finansavimo srautus, organizaciją, atsakomybę ir kontrolę nukreipdami nacionalinių sporto šakų federacijoms.
  9. Subalansuosime individualaus ir komandinio sporto šakų tikslus ir finansavimą. 

V. Sava ir globali Lietuvos kultūra

Kultūra stiprina tautinę tapatybę, turtina dvasinį gyvenimą ir yra svarbi žmogaus laimei. Kultūra yra ir neatsiejama stiprios, darnios valstybės sudėtinė dalis. Mokslo, kultūros bendruomenė pripažįsta, kad Lietuvoje akivaizdus visuomenės kultūrinio raštingumo menkėjimas, keliantis grėsmę ne tik šalies kultūros ateičiai, bet ir pačiai valstybei,  lietuvių tautiniam tapatumui. 
Be abejo, turime ir puikių pavyzdžių - neblogą nacionalinę, miestų ir privačią kultūros infrastruktūrą, gabius profesionalius menininkus, kūrybingus miestiečius, menu ugdymo institucijas, kurias kasmet baigia net 750 studentų. Palyginimui - Norvegijoje jas baigia tik 150 studentų. Toks didelis skaičius žmonių su aukštuoju meniniu išsilavimu gali mūsų šalį paversti kultūros ir idėjų eksporto šalimi. 
Tam, kad per ilgą laiką susiklostęs Lietuvos kaip kultūros ir kultūros eksporto šalies įvaizdis netaptų tik liūdnu prisiminimu, kultūros sektoriuje reikalingos drąsios ir žiniomis paremtos reformos. Kultūra gali ir garsinti Lietuvos vardą pasaulyje, ir apčiuopiamai prisidėti prie Lietuvos gyventojų gerovės.  

  1. Remsime Lietuvos kultūros bendruomenės globalius siekius
    1. Remsime Lietuvos menininkų reklamą pasaulyje: pagrindiniuose pasaulio meno centruose Londone, Paryžiuje, Niujorke, Venecijoje, Maskvoje mūsų šalies menininkų darbai ir jų parodos turi būti nuolat pristatomi, taip garsinant Lietuvos vardą, taip pat skatinsme dalyvavimą geriausiose pasaulio meno parodose – mugėse, tam turėtų būti skirtos eksporto skatinimo lėšos iš Ūkio ministerijos ir kitų šaltinių. 
    2. Išsaugosime Lietuvos menininkų darbus Lietuvoje. Valstybė pagal galimybes sieks įsigyti pasaulyje pripažintų Lietuvos menininkų darbus. 
    3. Įsteigsime nacionalines meno saugyklas. Valstybė pastatys fondą, saugyklas, kur Lietuvos menininkai galės nemokamai arba lengvatinėmis sąlygomis laikyti savo darbus.
    4. Valstybės reprezentacinėms reikmėms skatinsime Lietuvos menininkų darbų įsigijimą ir dovanojimą. Lietuvos pagrindinis ambasadorius – kultūra. Valstybė ir valstybės institucijos ne tik sieks įsigyti vertingiausius Lietuvos menininkų darbus, bet ir reprezentacijai naudos tik Lietuvos kūrėjų darbus. 
    5. Skatinsime kultūrinį turizmą. Peržiūrėsime Turizmo strategiją, ypatingą dėmesį sutelksime į kultūrinio turizmo Lietuvoje skatinimą. Pagal galimybes skatinsime naujų kultūrinio turizmo traukos maršrutų, objektų vystymą. 
    6. Susigrąžinsime pasaulio kino industriją į Lietuvą. Ieškosime galimybių taikyti papildomas mokestines lengvatas kino kūrėjams, idant kino pramonė grįžtų į Lietuvą.
  2. Tobulinsime Lietuvos kultūros instrastruktūrą
    1. Muziejai taps modernesni. Siekdami Lietuvos muziejus padaryti modernesniais ir patrauklesniais kultūros turistams, skatinsime jų inovatyvumą ir atvirumą. Visokeriopai skatinsime jų tarptautinę partnerystę ne tik su didelėmis, bet ir su mažesnėmis valstybėmis (pvz. Estija, Danija), ir moderniausių muziejų gerosios praktikos perkėlimą į Lietuvą.  
    2. Įkursime nacionalinį fotografijos centrą Vilniuje. Iki šiol Lietuvoje trūksta nacionalinio fotografijos centro, nors talentingų, pasaulyje pripažintų lietuvių fotografų – apstu.
  3. Kultūros programų finansavimas taps racionalesnis. 
    1. Optimizuosime kultūros finansavimo tvarką. Siekdami tvaresnio ir racionalesnio valstybės lėšų paskirstymo kultūros projektams, inicijuosime kultūros rėmimo tvarkos peržiūrą, įvesdami papildomas, aiškiai apibrėžtas metodikas ir didinsime visuomenės informavimą apie jas. Jei reikės, pasitelksime tarptautinius ekspertus, padėsiančius racionalizuoti valstybės pinigų skirstymą kultūros projektams.
    2. Suteiksime daugiau finansinės ir kūrybinės laisvės nacionalinės reikšmės kultūros institucijoms. Suteiksime atskirą finansavimą ne tik Nacionalinės reikšmės kultūros institucijų bendrosioms išlaidoms, išlaikymui, bet ir jų rengiamoms programoms.
    3. Regionų kūrėjai neliks nuošalyje. Daug dėmesio skirsime regioninės kultūros visavertei plėtrai, kad ši neliktų sostinės šešėlyje. Sieksime subalansuotos įvairių Lietuvos kultūrinio gyvenimo formų sklaidos.
    4. Remsime kultūrinę spaudą. Visokeriopai palaikysime kultūrinę spaudą kaip aktualių diskusijų kultūrinio, visuomeninio gyvenimo bei atskiriems meno žanrams ypač svarbiomis temomis platformą.

VI. Švari ir tvari aplinka

Aplinkosaugos srityje Lietuva tikrai turi kuo pasigirti. Pavyzdžiui, Europos aplinkosaugos agentūros esame giriami už vieną mažiausių ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų (emisija 2012 m. Lietuvoje buvo net 55% mažesnė nei 1990 m.).
Suprasdami švarios aplinkos svarbą ne tik mūsų, bet ir ateities kartų gerovei imsimės aktyvių veiksmų siekdami spręsti aplinkosaugines problemas ir skatinti ekologinį švietimą. Tik ekologiškai mąstanti, aplinką tausojanti asmenybė galės užtikrinti, kad ateities kartos gyventų švarioje, tvarioje ir ekologiškoje aplinkoje. 
 Lietuvos piliečiams ir ateities kartoms turi būti sukurtos priemonės tausoti gamtą patogiai rūšiuojant atliekas, atsakingai vartojant gamtos resursus, sąmoningai nekenkiant aplinkai. Švari aplinka, švarus oras ir žemė – brangiausias turtas, kurį galima palikti ateities kartoms.

  1. Tobulesnė atliekų tvarkymo programa. Visoje Lietuvoje kursime ekologiškas atliekų tvarkymo sistemas, skatinsime atliekų rūšiavimą, sukursime gyventojams patogią ir aiškią naudos [iš atliekų rūšiavimo] gavimo sistemą. Skatinsime atliekų perdirbimą bei panaudojimą energijai gauti.
    1.  Modernesnės atliekų tvarkymo sistemos. Kursime modernias, ekologiškas atliekų tvarkymo sistemas.
    2. Didesnė priežiūra. Didinsime atliekų sistemos dalyvių priežiūrą, siekdami užtikrinti efektyvų ir savalaikį jų prievolių ir įsipareigojimų vykdymą.
    3. Efektyvi pavojingų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir panaudojimo sistema. 
    4. Atliekų perdirbimo skatinimas. Skatinsime atliekų rūšiavimą bei perdirbimą, sukursime patogią ir aiškią naudos gavimo sistemą, kad vienam gyventojui tenkančių atliekų kiekis ilgainiui  mažėtų.
  2. Žaliasis švietimas. Pagrindiniu įrankiu užtikrinant visuomenės sąmoningumą bei elgesio pokyčius taps žaliasis švietimas. Į pagalbą pasitelksime nevyriausybines organizacijas bei privačias iniciatyvas. Skatinsime ekologinio švietimo plėtrą ir visuomenės informavimą aplinkosauginiais klausimais, siekdami sąmoningo visuomenės ir verslo indėlio tausojant aplinką. 
  3. Miškų išsaugojimas. Būtina imtis atsakingų ir griežtų priemonių, idant Lietuvos miškai būtų išaugoti ateities kartoms. 
    1. Griežtinsime neteisėtų miško kirtimų kontrolę.    
    2. Reformuosime ir stiprinsime miškų ūkius. Seksime kaimyninės Latvijos patirtimi, kuri pagal švedų pavyzdį reformavo savo miškų ūkį, skatindama skandinaviško tipo kooperaciją. Miškų ūkį valdysime atsižvelgdami į natūralius gamtos procesus, palaipsniui iš jų pašalinsime ekosistemą naikinančius augalus. 
  4. Švarus vanduo
    1. Skalbimo priemonių su fosforo junginiais išgyvendinimas. Skatinsime gyventojus atsisakyti skalbimo priemonių su fosforo junginiais, teršiančiais vandens telkinių ekosistemas. 
    2.  Nuotekų valymo sistemos tobulinimas. Nuotekos bus išvalomos tinkamai, nebeliks maistinių medžiagų nuotėkio iš laukų. 
    3.  Užkirsime kelią saviveiklai prie vandens telkinių. Nebus statomos naujos užtvankos arba kitap keičiamas vandens telkinių hidrografinis režimas. Vandens telkiniai bus prieinami visiems piliečiams ir šalies svečiams – nebeliks tvorų ir užkardų. 
    4.  Išvalysime užterštus vandens telkinius. Siekdami užtikrinti biologinę įvairovę sureguliuosime antropogeninį trikdymą svarbiuose vandens telkiniuose. Kur reikia, šalinsime pakrančių augmeniją, telkinius išvalysime. 
    5. Skatinsime vandens tausojimą. Nors Lietuvos vandens ištekliai gana dideli, visuomenę vis tiek skatinsime atsakingiau vartoti vandenį, jo nešvaistyti. Skatinsime vandens perdirbimą.  
  5. Švarus oras
    1. Skatinsime elektromobilių sistemos plėtrą Lietuvoje. Elektra varomų automobilių pramonė  tobulėja, ilgainiui pigs ir automobiliai. Valstybė turi pasiryžti paruošti infrastruktūrą aplinką tausojančio, švarų orą užtikrinančio transporto plėtrai. 
    2. Visuomeninis transportas bus ekologiškas. Siekiant mažinti oro taršą, ekologiško, greito ir šiuolaikiško visuomeninio transporto sistemų diegimas Lietuvos miestuose taps prioritetiniu. Skatinsime ekologiškesnių degalų gamybą bei naudojimą.
    3. Aplinka nekenks gyventojų sveikatai. Inicijuosime skrupulingesnę oro teršalų, kietųjų dalelių ir kvapų koncentracijos aplinkoje kontrolę. 
    4. Daugiabučių namų balkonuose nebebus rūkoma. Siekdami užtikrinti švarią aplinką gyventojams, inicijuosime reikalingas įstatymų pataisas, draudžiančias rūkymą daugiabučių namų balkonuose.   

VII. Krašto apsauga taikai

Pastarųjų metų geopolitiniai įvykiai įrodė, kad krašto apsauga Lietuvoje turi būti rūpinamasi nuolat. Mūsų krašto apsaugos sistemai reikalingos fundamentalios reformos, visų pirma susijusios su joje tarnaujančių asmenų socialinės apsaugos ir gerovės didinimu.  Negalime sau leisti, kad už Lietuvos nacionalinį saugumą atsakingi žmonės nuolat gyventų nepritekliuje ir nežinioje dėl savo finansinio, socialinio saugumo. 
Lietuvos krašto apsaugos sistema bus stipri tada, kai jos teikiamos socialinės garantijos bus konkurencingos darbo rinkoje. Profesionalią kariuomenę turėsime tada, kai į profesionalus imsime žvelgti ir jais rūpintis profesionaliai. 

  1. Užtikrinsime bent 2% BVP skyrimą krašto apsaugai. Užtikrinsime, kad būtų laikomasi stojant į NATO prisiimto įsipareigojimo krašto apsaugos finansavimui per metus skirti bent 2% nuo BVP ne tik neramumų kaimyninėse šalyse metu, bet ir ramybės laikotarpiu. 
  2. Toliau vystysime bendradarbiavimą su Šiaurės šalimis. Užtikrinsime tolimesnį karinio bendradarbiavimo vystymą ir su kaimyninėmis NATO, ir Šiaurės šalimis.
  3. Gerinsime karių socialines garantijas ir gerovę. Užtikrinsime, kad nuosekliai būtų gerinamos Lietuvos karių gyvenimo sąlygos ir socialinės garantijos.
    1. Užtikrinsime teisę kariams vienytis į profesines sąjungas. Kaip rodo daugelio šalių patirtis, tai užtikrins tinkamą jų socialinių garantijų ir žmogaus teisių įgyvendinimą. 
    2. Užtikrinsime kariams teisę dirbti antrą darbą. Daugelyje Vakarų ir Vidurio Europos valstybių kariai gali dirbti papildomą darbą. Politikai negali kištis į tai, kaip laiką išnaudoja karys, būdamas ne tarnyboje, todėl sieksime, kad teisė dirbti antrą darbą būtų suteikta visiems Lietuvos kariams. 
    3. Nuosekliai kelsime atlyginimus. Tik investuodami į konkurencingus atlyginimus užtikrinsime, kad į Lietuvos Kariuomenę bus pritraukti aukščiausio lygio profesionalai. 
    4. Kompensuosime viršvalandžius. 
    5. Kompensuosime per krizę sumažintus atlyginimus ir pensijas. 
    6. Eliminuosime diskriminaciją Lietuvos kariams. Panaikinsime bet kokias prielaidas mūsų karių diskriminavimui lyginant su Lietuvoje dislokuotais kitų šalių kariais. Neturi būti toleruojama situacija, kai Lietuvos karių maitinimas kokybiškai skiriasi nuo kitų šalių karių maitinimo ir pan. 
    7. Kompensuosime karių perkėlimo išlaidas. Užtikrinsime, kad kariams būtų teisingai kompensuojamos perkėlimo išlaidos. 
    8. Užtikrinsime patrauklią darželių ir mokyklų sistemą karių vaikams. 
  4. Peržiūrėsime teisinę atsakomybę už nešiurkščius pažeidimus. Peržiūrėsime tvarką, kuria remiantis už administracinius/nešiurkščius pažeidimus baudžiami kariai. Siekdami platesnio visuomenės įsitraukimo į Lietuvos kariuomenės veiklą bei jos įvaizdžio gerinimo, turime šią atsakomybę liberalizuoti. 
  5. Optimizuosime šauktinių modelį. Pagrindinis valstybės tikslas turėtų būti profesionalios kariuomenės formavimas. Vis dėlto manome, kad dabartinėje situacijoje šauktinių modelis reikalingas. Skatinamosios priemonės (pvz. studijų kainos kompensavimas, atlyginimas ir pan.) darytų šauktinių kariuomenę patrauklia. Dėl įsitikinimų tarnauti nenorintiems turi būti suteikta alternatyvi tos pačios trukmės tarnyba pasirinktose socialinėse, religinėse, nevyriausybinių organizacijų iniciatyvose. 
  6. Daugiau remsime Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP). 
    1. Užtikrinsime darbo stažo skaičiavimą. Užtikrinsime, kad savanoriaujant KASP skaičiuotųsi darbo bei karo tarnybos stažas, būtų mokami mokesčiai SODRAI ir pan.
    2. Įgyvendinsime Darbo kodekso pakeitimus, skatinsiančius savanoriauti. Sureguliuosime Darbo kodekso mechanizmą taip, kad Krašto apsaugos savanoriams būtų kompensuojama už prarandamą apmokamą darbo laiką. Sudarysime sąlygas, kad darbdaviams apsimokėtų leisti savo darbuotojus reguliariai savanoriauti. 
    3. Aprūpinsime savanorius. Aprūpinsime krašto apsaugos savanorių  pajėgas visa reikalinga kario individualia ekipuote ir ginkluote.
  7. Remsime savanoriškas sukarintas organizacijas. Asmeninė iniciatyva prisidėti prie Lietuvos teritorinio vientisumo užtikrinimo turi būti vertinama ir skatinama, todėl visokeriopai remsime tokias savanoriškas sukarintas organizacijas kaip Lietuvos šaulių sąjunga.
  8. Užtikrinsime moderniausias kibersaugumo programas Lietuvoje. 
    1. Valstybinėse institucijose įdiegsime efektyviausias elektroninių duomenų saugumą užtikrinančias sistemas. Pasaulyje daugėja nesankcionuotų įsilaužimų į elektronines sistemas, kuriose saugoma daug svarbios informacijos apie gyventojus (pvz., tam tikrų ligoninių pacientų būklę). Turime dėti visas pastangas, kad konfedencialūs asmeniniai duomenys nepatektų į nusikaltėlių rankas, o valstybinėse institucijose dirbtų geriausi kibernetinį saugumą užtikrinantys specialistai. 

VIII. Išmintinga užsienio politika

Lietuvos užsienio politika šiandien susiduria su savotiška žanro krize. Devyniasdešimtaisiais pagrindinis užsienio politikos tikslas buvo išsaugoti Nepriklausomybę, ankstyvaisiais dutūkstantaisiais – sustiprinti Nepriklausomybės pamatus įstojant į tarptautines organizacijas. Dabar, kai šie tikslai pasiekti, Lietuva turi pradėti naudoti užsienio politiką kaip įrankį didinti Lietuvos žmonių gerovę – tai dar kartą fundamentaliai sustiprins Lietuvos Nepriklausomybės pamatus. 
Be abejo, siekiant Lietuvos gyventojų gerovės didinimo, valstybė negali išsižadėti pamatinių demokratijos principų ir turi sekti išmintinga bei principinga užsienio politikos tradicija, pradėta Prezidento Valdo Adamkaus. Nors užsienio politikoje nereikia užprogramuotų konfliktų, tačiau kategoriškai negalima nuolaidžiauti žmogaus teises ir laisves paminantiems diktatūriniams režimams.

  1. Palaikysime gerus santykius su kaimyninėmis šalimis. Geri santykiai su kaimynais suteikia galimybę pristatyti savo idėjas bei demokratines, vertybines nuostatas, padeda įtvirtinti Lietuvos Nepriklausomybę. Lietuvos istorinė patirtis – unikali, leidžianti suprasti skirtingų politinių likimų kaimynus ir taip užtikrinanti Lietuvos reikšmę užsienio politikoje. Suprasdami tą, užtikrinsime tvarių diplomatinių santykių ir strateginės partnerystės puoselėjimą su kaimyninėmis demokratijomis. 
  2. Stipri Europos Sąjunga = stipri Lietuva. Matome ES kaip neatsiejamą Lietuvos valstybingumo garantiją, todėl pasisakėme ir pasisakome už tolimesnę eurointegraciją ir stiprią Europą.
    1. ES plėtra. Iš principo palaikome Ukrainos bei kitas Asociacijos sutartis pasirašiusių šalių siekius tapti Bendrijos narėmis, joms atlikus reikiamus politinius namų darbus.
    2. Racionalesnė Lietuvos integracijos į ES vadyba. Nors ES  savaime yra Lietuvos valstybingumo garantas, Lietuvos valstybės interesai neturi būti paprastai aukojami – mūsų diplomatai, atstovai ES institucijose turi profesionaliau valdyti procesus, darančius tiesioginę įtaką Lietuvos piliečių gerovei (t.y. vykdyti veiksmingas derybas bei įgyvendinant bendrus ES siekius ir pan.).
  3. Transatlantinis  bendradarbiavimas.
    1. Tvaresni santykiai su Lietuvos diaspora JAV. Lietuvos užsienio politika turi stiprias paramos iš lietuvių diasporos JAV tradicijas. Remdamiesi tokiu pačiu principu, pasitelkdami Lietuvos ambasadą, konsulatus ir atstovybes Jungtinėse Valstijose stiprinsime ir ekonominių santykių vystymą ir Lietuvos verslo reprezentavimą JAV. Vykdysime daugiau socialinių projektų, nes vadinamieji minkštieji socialiniai projektai su Jungtinių Valstijų lietuvių diaspora – svarbi ir neišnaudota sritis. 

IX. Gydanti sveikatos sistema

Lietuvos sveikatos apsaugos sistemai kaip niekada reikalingi struktūriniai pokyčiai – nuolat didėjant gydymo išlaidoms ir senstant šalies populiacijai, valstybė turi neatidėlioti reformuoti piliečių lūkesčių  neatitinkančią ir esminių sveikatos problemų nesprendžiančią sistemą.  2015 metų Europos sveikatos apsaugos paslaugų naudotojų indekse Lietuva užima tik 25 vietą iš 36 pozicijų, kai Estija indekse 17-a. Būtų galima pasidžiaugti, kad per metus reitinge vis dėlto  pakilome, tačiau sveikatos apsaugos sistemos skaudulius atveriantys rodikliai to neleidžia daryti. 
Pavyzdžiui, ypatingai vaistams atsparios tuberkuliozės formos Lietuvoje paplitusios labiausiai ES (visoje Bendrijoje registruoti 169 atvejai, Lietuvoje – net 47). Vyrų gyvenimo trukmė pagal EUROSTAT duomenis – antra nuo apačios Europoje (69,2 metai). Pagal naujausių vaistų prieinamumą pacientams Lietuva - priešpaskutinė ES. Pagal suvartojamo gryno alkoholio kiekį  esame treti, savižudybių skaičių – pirmi. Lietuva pagal moterų mirtingumą nuo gimdos kaklelio vėžio – trečia tarp EBPO šalių ir šalių partnerių, „nusileidžianti“ tik Kolumbijai ir Meksikai.  Dar daugiau, pagal vaikų vakcinavimą Lietuva nepasiekia EBPO vidurkio - nei skiepijant nuo difterijos, stabligės, kokliušo, nei nuo tymų. Dabartinė sveikatos sistema ir apmokėjimo tvarka augina ligonius. 
Iki 2020 m. Lietuvos gyventojų sveikata turi tapti visuotiniu prioritetu - sveikatos apsauga pažangiose valstybėse seniai nėra tik Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybė. Tai ir Aplinkos, Švietimo ministerijų bei  kitų institucijų rūpestis. 

  1. Trumpesnės eilės gydymo įstaigose. 
    1. Trumpesnės eilės poliklinikose. Stiprinsime pirminę sveikatos apsaugos grandį – šeimos  gydytojus. Jiems turi būti didinamas finansavimas ir gerinamos darbo sąlygos, mažinami krūviai. 
    2. Efektyvi skubioji pagalba. Aiškiai reglamentuosime, kas yra skubioji pagalba ir suteikti ją  turės bet kuri įstaiga, taip išvengiant atvejų, kai pacientas yra vežiojamas iš ligoninės į  ligoninę, nes jo niekas nepriima. Patekus į ligoninės priimamąjį bus aiškiai nustatyta, per  kiek laiko ir kokia turi būti suteikta nemokama pagalba. 
    3. Greitesni tyrimai. Jei pacientui nėra nustatyta galutinė diagnozė, tyrimai turi būti atliekami  per 2 savaites. Jei atliekant vieną tyrimą paaiškėja, kad reikia daryti papildomų – jie turi  būti atlikti per 3 darbo dienas. 
  2. Pigesni ir efektyvesni vaistai. Šiandien dažnas pacientas ne tik neišgali nusipirkti reikalingų  medikamentų, bet ir yra priverstas gydytis ne naujausiais vaistais. 
    1. Vaistų sąrašų peržiūra. Peržiūrėsime centralizuotai perkamų vaistų sąrašus,  organizuosime konkursinius pirkimus. Perkamų vaistų sąrašai bus atsakingai  administruojami – dabar dauguma įstaigų nurašo iki 50 % centralizuotai perkamų vaistų.  Atsisakę per brangių, neefektyvių vaistų, laisvas lėšas galėsime skirti inovatyvių vaistų  įsigijimui. Paradoksas, tačiau centralizuotai perkami vaistai įsigyjami gerokai brangiau  per CPO nei rinkos kaina.
    2.  Derybų grupės dėl vaistų kainos steigimas. Įsteigsime derybų grupę dėl generinių vaistų  ir originalių vaistų kainos, įvertinant poreikį.
  3. Pacientui palanki,  patogi ir aiški sistema
    1. Kompleksinis paciento būklės vertinimas. Šiuo metu Lietuvos sveikatos apsauga grįsta  „gaisrų gesinimo“ principu, daugiau nei 95 % sveikatos išlaidų skiriama gydymui, kai  santykis turėtų būti 70/30. Kiekvienas gydytojas mato tik savo veiklos fragmentą – nėra  kompleksinio paciento būklės vertinimo. Siekdami kompleksinio paciento būklės vertinimo  sistemos įvedimo, apibrėžtume praktiką, kas, kada ir kokius tyrimus turėtų atlikti, įstaigos  bus sertifikuotos (t. y. tyrimai bei aprašai atitiks vienodus standartus). 
    2. Dažniausiai pasitaikančių ligų gydymo metodikos. Siekiant efektyvesnės gydymo praktikos, parengsime ir patvirtinsime visų, bet nedelsiant – bent 50 dažniausiai pasitaikančių ligų gydymo  metodikas ir algoritmus. 
    3. Naujų bendrosios praktikos gydytojų kabinetų intensyvesnis steigimas. Remsime ir skatinsime naujų bendrosios praktikos gydytojų kabinetų steigimą, ypač atokesnėse vietose. 
    4. Slaugytojų ir socialinių darbuotojų skaičiaus didinimas. Daugiau slaugytojų, socialinių  darbuotojų išspręstų daugelį paciento problemų ar pateiktų reikiamą informaciją, o gydytojas  galėtų visą laiką ir dėmesį skirti diagnostikai ir gydymui. 
    5. Profilaktinių tyrimų paketas. Specialia šeimos gydytojų atsakomybės srities dalimi taps  profilaktinis tyrimų paketas. 
    6. Tobulesnė širdies ir kraujagyslių prevencinė programa. Aiškiai apibrėšime, kam  priklauso tyrimai pagal širdies ir kraujagyslių prevencinę programą. 
    7. Gydytojų klaidų registras. Parengsime ir patvirtinsime veikiantį gydytojų klaidų bei  nepageidaujamų įvykių registrą. 
    8. Pagalba neįgaliesiems. Neįgaliesiems užtikrinsime nemokamą wi-fi ryšį.
  4. Žiniomis grįsti ir racionalūs sprendimai. 
    1. E. sveikatos sistemos vystymas. Užbaigsime e. sveikatos sistemos vystymą ir  pertvarkysime e. sveikatos modelį, kad jis tarnautų pacientui ir būtų patogus naudoti. 
    2. Nuosekli sveikatos apsaugos sistemos stebėsena. Sukursime ir vykdysime realią, analize  grįstą sveikatos apsaugos sistemos sričių rodiklių stebėseną. Nustatysime aiškius kriterijus,  kuriais bus vadovaujamasi prieš pasirašant sutartis su ligonių kasomis ir kt. 
    3. Optimizuotas  ligoninių tinklas. Optimizavę tinklą užtikrinsime protingą sveikatos paslaugų  pasiekiamumą bei sudarysime galimybes regionuose, mažesniuose miesteliuose gyvenantiems  asmenims patogiai pasiekti didelių miestų ligonines. 
    4. Didžioji dalis pirminės sveikatos priežiūros bus privati. Skatinsime ne tik pavienių  bendrosios praktikos gydytojų kabinetų, bet ir kompleksinės pagalbos centrų, tokių kaip  poliklinikos, steigimą. Sudarysime vienodas galimybes konkuruoti ir gauti finansavimą tiek  viešosioms, tiek privačioms gydymo įstaigoms, neleisime jokios tiesioginės ar  netiesioginės pacientų diskriminacijos.
  5.  Atsakingi ir saugūs sveikatos apsaugos darbuotojai. 
    1. Geresnės darbo sąlygos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojams. Realiausias būdas  konkuruoti su užsienio šalimis, kur neretai išvyksta dirbti Lietuvos medikai – atlyginimų  kėlimas. 
    2. Gydytojų darbo valandos turi neviršyti 50 valandų per savaitę. 
    3. Gydytojai turi dirbti arba privačiose, arba valstybinėse įstaigose. Nuosekliai didindami  visų medicinos darbuotojų atlyginimus, turime siekti, kad gydytojai dirbtų arba privačiose, arba valstybinėse medicinos įstaigose. Tai griežtai reglamentuojama beveik visose šalyse.  Šiuo metu valstybinėje įstaigoje gydytojai dažnai pacientams rekomenduoja persikelti į  privačius centrus – taip už tuos pačius tyrimus sumoka ir ligonių kasos, ir  pats pacientas. 
    4. Aiškiai reglamentuoti šeimos gydytojų darbo krūviai. Turi būti aiškiau reglamentuoti šeimos gydytojų darbo krūviai, atskirtos socialinės funkcijos, sustiprinta ir slaugių grandis  (pavyzdžiui, kaip Estijoje leidžiant joms išrašyti dalį receptų). 
    5. Sveikas pacientas – priemoka gydytojui. Turi būti aiški – į prevenciją ir sveikatinimą  nukreipta – sveikatos apsaugos darbuotojų skatinimo sistema. Jei pacientas sveikas – turi būti skirta priemoka gydytojui. 
  6. Aiškiai apibrėžtos paciento teisės. 
    1. Ligoninės stacionaro paslaugų paketas. Pacientui turi būti aišku – už ką gali tekti  primokėti ir kokiais atvejais (pvz., už tai, kas neįeina į stacionarios paslaugos paketą –  lašelinės, tvarsčiai, nuskausminamieji vaistai, higienos prekės). 
    2. Pacientų teisių ombudsmeno įsteigimas. 
  7. Veikianti visuomenės psichikos sveikatos sistema. Sveikatos sistema susiduria su  savižudybėmis tik kaip pasekme, todėl pagrindiniu akcentau visuomenės psichikos sveikatos  sistemoje turi tapti savižudybių prevencija – tam būtini kompleksiniai sprendimai. 
  8. Sveikatos apsauga, besirūpinanti vyresnio amžiaus žmonėmis. 
    1. Specialūs gerantologiniai kabinetai. Įrengsime specialius gerantologinius kabinetus  pirminės sveikatos centruose, kur būtų teikiama informacija apie pagyvenusių žmonių  poreikius jų artimiesiems. 
    2. Ori paliatyvioji slauga. Prioritetą teikdami paciento gyvenimo kokybės ir orumo  užtikrinimui, remsime paliatyviosios medicinos centrų ir organizacijų veiklą, ypač  sergantiems somatinėmis, senatvinėmis ligomis. 
    3. Efektyvesnė globos ir slaugos sistema. Sujungsime globos ir slaugos sritis, kad  nebūtų konkuruojama įkainiais ir nesipintų funkcijos. Finansavimas bus skiriamas  remiantis kompleksiniu požiūriu į šią sritį. 
  9. Kova su alkoholizmu ir kitomis priklausomybės ligomis. Pasaulyje skaičiuojama, kad  alkoholis – trečias pagal svarbą faktorius, lemiantis priešlaikinę mirtį ir neįgalumą. Nuostoliai  dėl alkoholizmo aukštų pajamų šalyse (joms priskiriama ir Lietuva) sudaro nuo 1 iki 3 % BVP,  mūsų šalyje tai nuo 420 mln. iki 1,26 mlrd. eurų. Didelė dalis jų gula ant valstybės, t. y. mokesčių  mokėtojų pečių (daugiau nei 60 % nuostolių – arba nuo 252 mln. iki 756 mln. – dengia valstybė). 

Patekę į Seimą patvirtinsime nuoseklų kovos su alkoholizmu ir priklausomybių nuo  psichotropinių medžiagų planą, padėsiantį Lietuvos gyventojams paprasčiau atsisakyti šio žalingo įpročio. Ambicinga nacionalinė  programa suteiks kiekvienam, norinčiam atsisakyti žalingų įpročių, visapusišką psichologinę,  medikamentinę ir konsultacinę paramą: 

  1. Nacionalinė „Anoniminių alkoholikų“ programa, visoje Lietuvoje teiksianti  grupinės psichoterapijos pagalbą. 
  2. Kompleksinė medikamentų, padedančių kontroliuoti neigiamus abstinencijos  efektus, programa, kuri bus naudojama itin sunkiais alkoholizmo atvejais.  Suteiksime galimybę pacientams už medikamentinį gydymą atsiskaityti išperkamuoju būdu. 
  3. Pagalba sugrįžtant į darbo rinką. Sekdami gerosiomis Vilniaus praktikomis (žr.  salotų baras „Mano Guru“, įvairios religinės bendruomenės) su nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybinėmis institucijomis, privačiais partneriais padėsime nuo  psichotropinių medžiagų (tarp jų – ir alkoholio) priklausomiems žmonėms grįžti į darbo  rinką bei susigrąžinti pasitikėjimą savimi. 
  4. Alkoholio prieinamumo mažinimas. Sekant gerosiomis užsienio šalių (pvz. Airijos, Švedijos)  praktikomis, palaipsniui turi būti įvestas alkoholio prekybos laiko ribojimas nuo 12 val. iki 20 val. 
  5. Alkoholio prevencijos programa. Pradėsime nuoseklią alkoholio prevencijos  programą, padėsiančią nuo jauno amžiaus ugdyti sveiko gyvenimo be žalingų įpročių  įgūdžius. 
  •  Moksleivių švietimo programa. Paruošime modernią, skirtingoms amžiaus  grupėms pritaikytą bei privalomą moksleivių švietimo apie alkoholį, tabako gaminius ir narkotines medžiagas programą, nuosekliai kartojamą kiekvienais mokslo metais. Prevencinės  programos moksleiviams – itin svarbios, todėl turi būti profesionalios, paveikios, joms  turi būti skiriamas didelis dėmesys. 
  • Prevencinė programa studentams. Siekdami išgyvendinti alkoholio ir kitų  psichotropinių medžiagų kaip neatskiriamo studijų atributo mitą su universitetais ir studentų atstovybėmis paruošime prevencinę programą studentams. Studentai bus  informuoti apie neigiamą alkoholio ir psichotropinių medžiagų poveikį sveikatai, produktyvumui. Universitetuose bus paruoštos kompleksinės sveiką gyvenimo  būdą propaguojančios priemonės (t. y. prieinami ir patrauklūs fizinio aktyvumo,  sveikos mitybos ir pan. užsiėmimai). Jau nuo alkoholio ar kitų psichotropinių  medžiagų priklausomiems jaunuoliams bus teikiama psichologinė pagalba. 
  • Šviečiamoji programa darbdaviams. Kviesime darbdavius ir darbovietes skatinti  laisvalaikio, įmonių veiklos be alkoholio praktikas. 
  • Didinamas finansavimas nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms tiek su  savižudybių prevencija, psichologine pagalba, tiek su visų gyventojų amžiaus ir  socialinių grupių užimtumu.

X. Klestintys Lietuvos regionai

Artėjant ES finansavimo periodo pabaigai, susiduriant žymiu gyventojų mažėjimu regionuose tiek dėl emigracijos į užsienio šalis, tiek dėl migracijos į didesnius Lietuvos miestus, juose reikalinga ypatingai racionali politika. Artėjant 2020 metams turime ambicingai, drąsiai ir, svarbiausia, atvirai pasiruošti gyventi be ES paramos, kad išlaikydami balansą tarp miestų ir regionų bei nenuskriaustume nė vienų.  
Būtina užtikrinti, kad Lietuvos regionai turėtų gerą susiekimą su miestais bei infrastruktūrą, leidžiančią konkuruoti ne tik su kitais regionais nacionaliniu mastu, bet pritraukti tiek investicijas, tiek žmogiškuosius išteklius ir iš kaimyninių šalių regionų. Kaimiškos vietovės turi būti pritaikytos moderniam žmogui:  valstybės teikiamos paslaugos prieinamos nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos; ypatingas dėmesys skiriamas verslo sąlygų gerinimui. Turi būti visokeriopai remiami šeimos, ekologiniai ūkius bei kaimo turizmo sodybos. 
Kaimo vietovės turi ir gali tapti patraukliomis vietomis tiek gyventi, tiek dirbti ir vystyti savo verslą, tiek lankytis laisvalaikiu.

  1. Gerinsime susisiekimą tarp regionų. 
    1. Inicijuosime autostrados Panevėžys – Šiauliai statybą. Tai nacionalinės svarbos klausimas, nes jei autostrada nebus kuo greičiausiai nutiesta, Šiaulių apskritį visiems laikams perleisime Rygos regiono ekonominei įtakai. 
    2. Inicijuosime modernios autostrados į Varšuvą tiesimą. Dar vienas nacionalinės svarbos klausimas. Tik nutiesę ją integruosimės į Vakarų Europos kelių sistemą, taip gaudami daugybę pozityvių šalutinių ekonominių efektų.  
    3. Inicijuosime greitojo traukinio Vilnius – Kaunas – Klaipėda paleidimą. Tiek Lietuvoje gyvenantiems, tiek užsienio svečiams turi būti sudarytos optimalios sąlygos mūsų šalyje keliauti, vystyti verslą didžiausiuose Lietuvos miestuose ir tarp jų.
  2. Tobulinsime Lietuvos regionų infrastruktūrą. Išvystyta infrastruktūra – pagrindas investicijų pritraukimui, darbo vietų kūrimui ir gyvenimo kokybės gerinimui.
    1. Plėsime Vakarų Lietuvos uostų infrastruktūrą. Turtingiausio jūrinio Lietuvos regiono infrastruktūra turi sulaukti dar didesnio valstybės dėmesio, nes jau dabar jame vystomos ekonominės veiklos neša didžiulę pridėtinę vertę visai Lietuvai. 
    2. Inicijuosime oro uosto performavimą. Karmėlavoje turi būti įkurtas keleivių ir cargo oro centras, kuris bus patogus ne tik kauniečiams, vilniečiams, bet ir panevėžiečiams, šiauliečiams, Vidurio Lietuvos gyventojams. Šis oro uostas galės tapti tranzitiniu skrydžiams tiek į Rytus, tiek į Vakarus. 
  3. Suformuosime žinių branduolius prie pagrindinių mokslo centrų. Lietuvos regionų centruose šalia pagrindinių mokslo centrų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose suformuosime žinių branduolius.
  4. Vidutinio dydžio miestams padėsime tapti traukos centrais, kurie įtvirtintų savo išskirtinumą bei savitumą. 
  5. Kaimo gyvenvietės taps patrauklia vieta gyventi
    1. Pritaikysime kaimo gyvenvietes šiuolaikiškiems poreikiams. Kaimas taps patogia, modernia vieta gyventi ir juose gyvenantiems, ir svarstantiems įsikurti. Tobulinsime žemėvaldos sistemą, kuri sudarys patogesnes sąlygas veikti šeimos ūkiams. Tobulinsime kaimo gyvenviečių planavimą,  sukursime  kaimų plėtros galimybę, prie kaimų žemės ūkio paskirties žemėje formuojant sklypus, skirtus gyvenamajai statybai. Parengsime ir įgyvendinsime priemones apleistų sklypų bei pastatų panaudojimo gerinimui ne tik žemės paskirties žemėje, be tir gyvenvietėse. 
    2. Didinsime paslaugų prieinamumą kaimo gyventojams. Parengsime racionalią programą, užtikrinsiančią tiek valstybės, tiek kaimo gyventojų  interesų derinimą. Teiksime mobilias sveikatos, socialines paslaugas kaimo gyventojams arba jiems neišvykstant iš gyvenvietės, arba užtikrinus patogų susisiekimą su paslaugų teikėjais miestuose. Remsime privačias įmones, teikiančias švietimo, sveikatos priežiūros bei socialines paslaugas kaimiškose vietovėse.  Remsime bendruomenių veiklą kaimo vietovėse. 
    3. Kaimo gyvenvietės taps ekonomiškai stiprios
      • Stiprinsime smulkius ir vidutinius, šeimos ūkius. Tradiciškai manyta, kad smulkieji ūkiai nekonkurencingi - jie turi arba natūraliai stambėti, plėstis, arba išnykti. Šiandien jau pripažįstama, kad smulkūs ūkiai svarbūs tokie, kokie yra – juose gaminamas šviežias, natūralus maistas,  taikomos gamtai draugiškos technologijos, jie mažesni, taigi ir lankstesni, gali prisitaikyti prie nišinių rinkos poreikių. Atsižvelgdami į tai, skirsime ypatingą dėmesį jų skatinimui. Sukursime investicinės paramos voką smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams. 
      • Diferencijuosime paramą ūkiams pagal jų dydį. Didesnė parama turės būti teikiama mažiems ir vidutiniams ūkininkams, taip eliminuojant neteisingą praktiką, kai jau savarankiškai galintys išsilaikyti stambieji ūkininkai nugriebia didžiausią dalį paramos iš valstybės bei ES. Teiksime prioritetą smulkiems ir vidutiniams ūkiams pasinaudoti finansų inžinerijos priemonėmis žemei įsigyti ir kitoms investicijoms.
      • Skatinsime iš kartos į kartą vystomų ūkių plėtrą. Pritaikysime paramos mechanizmus dviejų trijų kartų valdomiems ūkiams remti, kad ūkininkai neturėtų paskatų skaidyti ūkių, įkurdindami jaunuosius ūkininkus. Sukursime šeimos ūkių reglamentavimą, kuriame bus aiškiai nurodyta ne tik šeimos ūkio sąvoka, bet ir šeimos narių nuosavybės teisės, darbo stažas, pensijos, mokesčių apskaičiavimo tvarka, kitos teisės. 
      • Remsime ekologinius ir naujoviškus ūkius. Skatinsime žemdirbių ir mokslininkų bendradarbiavimą, kad spartėtų naujų technologijų ir vadybos modelių perkėlimas į Lietuvos žemės ūkį. Naujų technologijų taikymas turi būti ypatingai skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių srityje. Taip pat skatinsime aplinką tausojančių ūkių plėtrą. Visokeriopai remsime socialines inovacijos žemės ūkyje. Suformuosime rėmimo priemones ekologiškiems ūkiams, skirtas ekologiškų produktų logistikos paslaugų teikėjams ir ekologiškų produktų rinkodaros projektams. Įgyvendindami sveikos mitybos programas švietimo įstaigose užtikrinsime, kad mokiniai, darželinukai būtų maitinami tik ekologiškuose Lietuvos ūkiuose užauginta produkcija.
    4. Gerinsime verslo sąlygas kaime. 
      • Paprastinsime įvairios ekonominės veiklos vystymą kaime. Sudarysime teisines prielaidas ūkiuose vykdyti visas ekonomines veiklas, nekuriant atskirų ūkio subjektų. Diferencijuosime mokestį už verslo liudijimą, sudarydami kaimo gyventojams sąlygas imtis nedidelių, trumpalaikių ar epizodinių veiklų. Paprastinsime žemės ūkio paskirties sklypų statuso keitimo procedūras. 
      • Gerinsime infrastruktūrą, reikalingą vietiniam verslui. Sukursime viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės mechanizmą, kuris sudarytų sąlygas vietinių kelių tvarkymui, remontui pasitelkti ir ūkininkų techniką. Taip būtų sukurtos naujos darbo vietos vietiniams gyventojams.   
      • Kaimo vietovės taps patrauklia vieta ilsėtis. Remsime kaimo turizmo sodybų vystymą, o ūkininkus skatinsime greta pagrindinių veiklų užsiimti ir kaimo turizmu. Skatinsime edukacinių programų kūrimą dvarų ir etnografinių kaimų teritorijose. Tobulinsime kaimo turizmo informacinę bazę. Skatinsime valstybės lėšomis organizuojamų renginių organizavimą kaime. Vystysime „antrųjų namų“ sklaidą kaimiškose vietovėse. 

XI. Nepriklausoma ir žalia energetika

Šiuolaikinės technologijos leidžia siekti realios konkurencijos ir vartotojo laisvės energetikoje. Vartotojas taip pat gali finansiškai nenukentėdamas naudotis atsinaujinančiais energijos šaltiniais – pasyviais ir aktyviais namais, saulės, vėjo, geotermine energija. Norėdama užtikrinti savo gyventojų gerovę ir žengti koja kojon su technologijomis, Lietuva, turi siekti užtikrinti energetinę nepriklausomybę ne brangiais ir neatsiperkančiais valstybiniais projektais, o kliūčių atsinaujinančios energijos plėtojimui šalinimu. 
Pagrindinis Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) tikslas energetikos srityje - didinti vartojojo nepriklausomybę bei žaliosios energetikos plėtrą.

  1. Patvirtinsime naują energetikos strategiją, atitinkančią šiuolaikines technologijų ir energijos išgavimo galimybes.  
    1. Sujungsime sinchroninės elektros sistemą su Europos kontinentiniais tinklais (KET). Sieksime Lietuvos (kartu su kitomis Baltijos šalimis) elektros sistemos sinchroninio sujungimo su Europos kontinentiniais tinkais (KET). Tuo pačiu užsitikrinsime galimybę prekiauti elektros energija su IPS/UPS (NVS šalių) sistemos šalimis per nuolatinės srovės intarpus. 
    2. Plėsime energetinių kooperatyvus. Vakarų šalių pavyzdžiu sudarysime galimybes gyventojams ir smulkiam verslui jungtis į energetinius kooperatyvus, taip lengvinant pradinių investicijų naštą. Tokie dariniai, ypatingai kaimo vietovėse, galės vystyti įvairius, vienas kitą papildančius, energijos generavimo šaltinius (pvz., elektros ir šilumos gamyba biodujų ir biomasės pagrindu). Vėjo elektrinių vystymas taip pat vyktų žymiai sklandžiau, jei tuo užsiimtu vietos bendruomenės nariai, susijungę į energetinius kooperatyvus. Toks vietos bendruomenės narių junginys svariai prisidės ir prie energijos efektyvumo didinimo – srityje, kurioje Lietuva beviltiškai atsilieka.
    3. Savos generacijos vystymas. Ypatingą dėmesį skirsime savos generacijos – be kurios neįmanomas sinchroninis darbas su KET – vystymui. Mūsų įsitikinimu, elektros sistemos tvarų stabilumą galima užsitikrinti plečiant paskirstytinąją energijos generaciją – t.y., suteikiant galimybę palankiomis sąlygomis smulkiam ir stambiam verslui, gyventojams, bendrijoms , kooperatyvams, viešojo sektoriaus įstaigoms turėti savo energijos generacijos šaltinius. Šia prasme skatinsime atsinaujinančios energetikos šaltinių vystymą: vėjo, saulės, biodujų, biomasės ir pan. naudojimą elektros energijos ir šilumos gamybai. Valstybės valdomos energetikos įmonės privalės užtikrinti tinklo stabilumą, naudojant joms prieinamas priemones: lankstaus darbo režimo elektrines, hidroakumuliacinę elektrinę (esant reikalui inicijuosime tolydžiai keičiamo darbo režimo bloko statybą), elektros baterijų blokus, sumanaus tinklo priemones, kaimyninių elektros sistemų galimybes.
    4. Antrinis branduolinio kuro panaudojimas. Skatinsime Lietuvos mokslininkus prisijungti prie ES šalių mokslininkų tinklų, dirbančių su naujosios kartos saugiais mažaisiais reaktoriais.  Tai būtų ne tik institucijų deklaracijos apie stojimą į Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizaciją (CERN), bet realūs žingsniai tarptautinio Lietuvos  konkurencingumo didinimo link. Veiktume aukštųjų technologijų lygmenyje, išvengtume milžiniškų išlaidų po 30 metų, kuomet nepanaudotą kurą nuolatiniam saugojimui tektų talpinti 300 m. gylio šachtose. Šiai veiklai  lėšų ES ilgainiui nebeskirs, o savų nesame sukaupę. Svarbiausia - išlaidas paverstume pajamomis, o po 10 metų sukurti prototipai leis  nepanaudotą branduolinį kurą saugiai deginti gaminat energiją bei dalintis technologijomis su kitomis šalimis. 
  2. Didelį dėmesį kreipsime į alternatyviosios energetikos vystymą. Techninės naujovės, mokslo vystymasis atsinaujinančią energetiką daro konkurencinga tradicinei – jai nebereikia ypatingų subsidijų bei valstybės paramos. Vienintelė kliūtis jai vystystis – tradicinės energetikos monopolis, dėl ko alternatyvioji susiduria su įvairiomis biurokratinėmis kliūtimis (pavyzdžiui, „Lietuvos Energija“ neperka iš  alternatyvių šaltinių pagamintos energijos). 
  3. Mažinsime naftos produktų naudojimą transporto ir kitose srityse. 
  4. Užtikrinsime protingą dujų politiką
    1. Suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) tarptautiškumo užtikrinimas. Pasieksime, kad SGD taptų tarptautiniu terminalu ir būtų vystomas toliau, eliminuojant padarytų klaidų pasekmes jį statant. 
  5. Šilumos ūkis
    1. Eliminuosime neigiamas šilumos ūkio decentralizavimo pasekmes. Šiandien galima teigti, kad šilumos ūkio decentralizavimas nedavė naudos vartotojui, o tik pakėlė kainas. Šilumos ūkiui reikalingos investicijos: trasų, šilumos šaltinių modernizavimui, tik po atnaujinimo gali atsirasti kiti gamintojai ir būti tęsiamas decentralizavimas. 
  6. Užtikrinsime Energijos vartojimo efektyvumo direktyvos modelio įgyvendinimą.  Valstybės ir europinę paramą nukreipsime į energijos vartojimo efektyvumo didinimą (tam įpareigoja ir ES direktyva). Šiandien elektros energijos kaina buitiniams vartotojams siekia  apie 13 Euro ct/kWh, kai šilumos kaina siekia apie 6 Euro ct/kWh. Nors šilumos kaina daugiau nei du kartus mažesnė nei elektros, būtent gyventojų mokami pinigai už šilumą labiausiai „drasko“ kišenes. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje santykinai didelis šilumos suvartojimas ne tik dėl atšiauraus klimato, bet ir gyvenamųjų namų prastos energetinės būklės. 
    1. Taikysime energetinio efektyvumo principus būstų renovacijoje. Būsto renovacija turi būti pakelta į modernesnį lygį, kad kiekvienas atnaujintas daugiabutis taptų ne tik energijos vartotoju, bet ir pats generuotų elektrą. Valstybės pagalbą orientuosime  į spartesnę daugiabučių renovaciją apšiltinant būstus. Tuo pat namai, kuriems renovacija planuojama vėliau (visko iškart nerenovuosime), bus skatinami diegtis šilumos subalansavimo namo viduje priemones. 
  7. Priimsime tik žiniomis grįstus sprendimus. Visi stambūs investiciniai projektai energetikos sektoriuje (ypač jei vykdomi su valstybės ar europine parama) bus vykdomai tik atlikus kaštų ir naudos analizę ir būtinai lyginant kelis variantus. 
  8. Pirmenybę teiksime privataus verslo projektams. Pasisakome prieš viešųjų finansų bei valstybės valdomų įmonių lėšų naudojimą veikloms, kurias įprastai vykdo privatus verslas. Tokių įmonių grupių kaip 'Lietuvos energija" iš vartotojų surinktos perteklinės ir neefektyviai valdomos finansinės lėšos turi būti nukreiptos į valstybės biudžetą ir naudojamos strateginiams valstybės proveržiams finansuoti, o ne nekilnojamo turto, automobilių nuomos,  IT ir kitiems verslams plėtoti.

XII. Nepriklausoma teisėsauga ir atsakinga teisėkūra

Pagrindinė valstybės funkcija – piliečių interesų atstovavimas, apginant jų laisves ir teises. 
Santykis tarp individo ir valstybės turi būti grįstas aiškiai apibrėžtu abipusiu pasitikėjimu, valstybinėms institucijoms veikiant kaip paslaugų piliečiams teikėju, o ne pastarųjų šeimininku. Tik aiški, suprantama ir pilietį gerbianti teisinė sistema gali skatinti pasitikėjimą tiek ja, tiek valstybe apskritai. 

Lietuvos teisinė sistema turi būti peržiūrėta: būtina vidinė teisės sistemos revizija, siekiant dekriminalizuoti didelės grėsmės ir nuostolių aplinkiniams nekeliančias veikas. Turi būti sumažintas laisvės apribojimą turinčių asmenų skaičius (kuriuo šiuo metu Europoje pirmaujame). Norint didinti piliečių pasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, būtina panaikinti prielaidas korupcijai ir pasirinktiniam teisingumo taikymui, kuo piktnaudžiauja politikai ir aukščiausi valstybės pareigūnai. 

Šioms valstybės gyvybingumui žalingoms tendencijoms išgyvendinti turi būti atsisakyta perteklinių reguliavimų, sudarančių prielaidas įvairias žmonių veiklas prižiūrintiems piktnaudžiauti padėtimi. Teisėsaugos institucijos turi būti nepriklausomos ir atsparios politikų spaudimui, tam pasiekti neišvengiamai turi būti didinamos teisėsaugos institucijų darbuotojų socialinės garantijos ir gerovė.

Viešasis saugumas – vertybė, kurią kompetentingos valstybės institucijos ir įstaigos turi užtikrinti gyventojams neatsižvelgdamos į valstybės ekonominę gerovę. Kaip pabrėžiama Lietuvos pažangos strategijoje  „Lietuva 2030”, tik užtikrinus nacionalinį saugumą (o viešasis saugumas – neatsiejama jo dalis) galima siekti valstybės darnios pažangos. 

Viešojo saugumo plėtra turi būti grindžiama pagarbos konstitucinėms žmogaus teisėms ir laisvėms principu. Vienas iš svarbiausių viešojo saugumo būklės vertinimo kriterijų yra subjektyvus gyventojų saugumo jausmo suvokimas, galima pasidžiaugti, kad Lietuvoje pastaraisiais metais šis suvokimas yra vis pozityvesnis. 

Nusikalstamos veikos – vieni svarbiausių gyventojų nesaugumo veiksnių, galinčių padaryti tiesioginę žalą jų gyvybei, sveikatai ir turtui. Nusikalstamų veikų žinybinio registro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje nusikalstamų veikų - sumažėję. Nepaisant to, bendroje  nusikalstamų veikų  dinamikoje išsiskiria nemažėjantys smurtiniai nusikaltimai, ypač artimoje aplinkoje, nužudymai, nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, jaunimo ir net vaikų nusikalstamumas. Nerimą kelia  ženkliai kritęs bendras visų  nusikalstamų veikų, tame tarpe labai sunkių ir sunkių nusikaltimų ištyrimas.  

  1. Užtikrinsime privataus gyvenimo apsaugą. Panaikinsime perteklines valstybinių institucijų priemones, besikėsinančias į piliečių teisę į privataus gyvenimo apsaugą.  
  2. Tobulinsime teisinį reglamentavimą.
    1. Dekriminalizuosime didelės grėsmės ir nuostolių nekeliančias, besidubliuojančias veikas. 2006 m. sudaryta Teisinės sistemos reformos metmenų darbo grupė, turėjusi parengti naujus metmenis, bet nuo 2009 m nelikus politinės valios jie taip ir neparengti. Šiandien susiduriame su situacija, kad Lietuvoje per daug kriminalizuotų veikų, lyginant su kitomis valstybėmis, todėl ir kalinių Europoje turime daugiausiai. Siekdami ištaisyti šią situaciją, revizuosime Administracinių teisės pažeidimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą, panašias (besidubliuojančias) veikas dekriminalizuosime arba atvirkščiai. Tikslinga dekriminalizuoti veikas, nekeliančias didelės grėsmės ir nuostolių visuomenei, o teismams duoti didesnę pasirinkimo laisvę, taikant ir skiriant bausmes.  
    2. Supaprastinsime Baudžiamąjį procesą. Sieksime supaprastinti baudžiamąjį procesą, sudarant sąlygas kaltinimui ir gynybai susitarti dėl bylos baigties (bausmės parinkimo, žalos atlyginimo ir k.t.)  tam tikrose bylose, suteikiant tokio susitarimo patvirtinimo teisę teismams. Taip būtų keliamas pasitikėjimas teismais ir apskritai visa teisėtvarkos ir teisėsaugos sistema, o tai reiškia ir valstybe.
  3. Reformuosime besidubliuojančių funkcijų institucijas. Lietuvos pareigūnams trūksta finansavimo, tačiau neretai jų funkcijos persidengia. Siekdami ieškoti papildomų lėšų pareigūnų gerovės didinimui ir siekdami optimizuoti institucijas, sujungsime besidubliuojančių funkcijų Specialiųjų tyrimų (STT) ir Finansinių nusikaltimų (FNTT) tarnybas.  
  4. Gerinsime pareigūnų darbo ir aprūpinimo sąlygas. Imsimės iniciatyvos gerinti teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojų darbo ir aprūpinimo sąlygas. Būtina gerinti šių institucijų darbo sąlygas, materialinį – techninį aprūpinimą moderniausiomis  priemonėmis, nes tai turi tiesioginės įtakos teisėsaugos ir teisėtvarkos institucijų veiksmingumui. Pastaruoju metu prioritetu tapo veiklos efektyvinimas, taupant resursus, tačiau nepakankamai dėmesio skiriama darbo efektyvumo analizei. Dėl šios priežasties būtina kelti policijos pareigūnų rengimo lygį, gerinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, didinti darbo patrauklumą, motyvaciją. Visa tai sudarytų sąlygas greičiau ir veiksmingiau reaguoti į pranešimus apie  nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus, juos atskleisti ir ištirti, taip pat - ženkliai sutrumpinti laiką nuo nusikalstamos veikos padarymo iki kaltininko patraukimo atsakomybėn.
    1. Didinsime atlyginimus teisėsaugos ir policijos pareigūnams. Tinkamas apmokėjimas skatina dirbti sąžiningai bei grąžins pareigūnams motyvaciją grįžti į tarnybą, o Lietuvoje jau seniai būtinas mėnesinio atlyginimo pakėlimas policijos  sistemoje,  apylinkės teismuose, kurių darbuotojams  tenka pats didžiausias darbo krūvis. Policijos pareigūnų apmokėjimo tvarką šiuo metu reglamentuoja valstybės tarnybos įstatymas, šią tvarką pakeisime – apmokėjimo už darbą tvarka pradės veikti pagal vidaus tarnybos statutą.
  5. Didinsime viešąjį  saugumą šalyje ir jos sostinėje Vilniuje. Aktyviai prisidėsime prie Viešojo saugumo plėtros 2015-2025 metų programos, bei Nacionalinės nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programos  įgyvendinimo. Tuo tikslu skatinsime visuomenę aktyviau dalyvauti saugios aplinkos kūrime. 
    1. Prisidėsime prie saugių bendruomenių kūrimo. Siekiant sukurti saugią gyvenamąją aplinką, svarbu mažinti žmonių abejingumą, padėti kiekvienam asmeniui suvokti savo vertę ir teisę apsaugoti save ir kitus, skatinti žmonių savisaugą ir bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis. Viešojo saugumo plėtra  turėtų būti vystoma bendradarbiaujant viešajam, visuomeniniam  ir privačiam sektoriams,  steigiant saugios kaimynystės grupes skatinant  ir palaikant jų veiklą, taikant kitas naujas bendradarbiavimo formas. 
    2. Vystysime ir tobulinsime jaunimo ir vaikų nusikalstamumo prevencija. Jaunimo ir vaikų nusikalstamumo prevenciją vystysime ir tobulinsime per sveikatingumo ir sporto programas, gyventojų suinteresuotumo saugia kaimynyste didinimą ir materialinį skatinimą už aktyvų dalyvavimą atskleidžiant nusikalstamas veikas. 
    3. Suteiksime daugiau teisių ir garantijų policijos rėmėjams. Imsimės iniciatyvos tobulinti Policijos rėmėjų, Priešgaisrinės apsaugos  įstatymus ir kitus su jais susijusius teisės aktus, suteikiant policijos rėmėjams, savanoriams  ugniagesiams  daugiau teisių ir socialinių garantijų.

XIII. Moderni ir sąžininga valdžia XXI amžiui

Statistikos departamento duomenimis, nuo 1992 m. Lietuva neteko 817 717 gyventojų, tuo tarpu Seimo narių skaičius lieka tas pats. Vienas Seimo narys atstovauja 20 486 gyventojams, gi pasaulyje įprasta, jog vienas parlamento narys atstovauja bent 25 tūkst. gyventojų (Suomijoje – 27,4 tūkst., Danijoje – 31,8 tūkst., Švedijoje – 27,4 tūkst, Norvegijioje – 30,1 tūkst., Kroatijoje – 28 tūkst., Slovakijoje – 36,2 tūkst., Čekijoje – 37,2 tūkst.) Negana to, biurokratinis Seimo aparatas, Seimo narių išlaidos kasmet didėja - 2016 m. Seimo biudžetas siekia apie 30 mln. eurų, vien Seimo kanceliarijos išlaidos šiemet sudarys 13 mln.  Seimo narių padėjėjų skaičius per 20 metų padidėjo nuo apytiksliai 150 iki 500. Nenuostabu, kad išlaidaujantis ir padrikus sprendimus neretai priimantis LR Seimas – mažiausią piliečių pasitikėjimą turinti valstybės institucija (2016 m. sausio mėn. duomenimis Seimu nepasitikėjo net 63% Lietuvos gyventojų). 
Strateginiu mąstymu ir planavimu paremtos, efektyvios, atviros ir atsakingos valstybinės institucijos, kurių veikla – suprantama, prieinama, į kurią galima paprastai įsitraukti piliečiams – svarbi stiprios demokratijos ir laimingos visuomenės sąlyga. 

  1. Mažesnės, atsakingesnės, efektyvesnės valstybinės institucijos ir labiau motyvuoti tarnautojai 
    1. Seimas taps mažesnis ir taupesnis. Politikai yra pirmieji, kurie turi parodyti pavyzdį, kaip turi būti efektyvinama valstybės tarnyba. Sumažinsime Seimo narių skaičių iki 101 nario, bus  sumažintas ir išsipūtęs Seimo biurokratinis aparatas. Taip vien parlamentarų algoms, reprezentacinėms išlaidoms, padėjėjų atlyginimams ir bendrosioms išlaidoms per metus būtų sutaupyta 5 325 170, per Seimo kadenciją – net 21 300 680 EUR.
    2. Seimas taps atsakingesnis. Prailginsime Seimo nario kadenciją iki 5 metų. Dažnai 4 kadencijos metų Seimo nariams neužtenka, kad sulauktų savo pačių priimtų sprendimų rezultatų ir galėtų prisiimti atsakomybę už juos. Ilgesnės kadencijos mažintų populizmą ir padidintų stabilumą valstybėje, įgalintų įgyvendinti reikalingas reformas ir pertvarkas. Retesni rinkimai taupytų ir mokesčių mokėtojų pinigus jiems organizuoti - apie 5,79 mln eurų. Europoje parlamentą 5 metų ir ilgesniam laikotarpiui renka 15 šalių (Austrija, Čekija, Kroatija, Prancūzija, Airija, Italija, Portugalija, Jungtinė Karalystė  ir t.t.).  Parlamentarai turi koncentruotis tik į darbą Seime, taigi panaikinsime galimybę Seimo nariui tuo pačiu metu būti LR Vyriausybės nariu.
    3. Seimas taps efektyvesnis.  Dažnas atvejis, kai spalį naujai išrinktas Seimas ir Vyriausybė nespėja tinkamai parengti kitų metų biudžeto ir turi tvirtinti senos Vyriausybės/Seimo paruoštą biudžetą. Vienas tokios neteisingos praktikos pavyzdžių - liūdnai pagarsėjusi 2008 metų ,,naktinė mokesčių reforma’’, kai per labai trumpą laiką Seimas ir Vyriausybė turėjo patvirtinti daug pokyčių biudžete, mokesčių sistemoje, vėliau skaudžiai atsiliepusių Lietuvos verslui ir piliečiams. Siekdami išvengti tokios ydingos praktikos, perkelsime Seimo rinkimų datą iš rudens į pavasarį.Tai ne kartą visų partijų deklaruotas tikslas, tačiau iki šiol neįgyvendintas.
    4. Valstybės tarnautojai taps labiau motyvuoti ir kompetentingi. Į valstybės tarnybą pritrauksime kvalifikuotus darbuotojus, valstybės tarnybos darbą vertinsime pagal nustatytų tikslų įgyvendinimą ir konkrečius rezultatus.
      • Įvesime teisingo atlygio sistemą valstybės išlaikomiems. Seimo, Vyriausybės, merų, valstybės tarnautojų atlyginimai, priedai bus susieti su valstybės ekonomikos rezultatais (BVP), biudžeto pajamų plano vykdymu ir kasmet matuojamu bendruoju laimės indeksu (BLI). 
      • Depolitizuosime valstybės tarnybą. Dėsime visas pastangas, kad būtų panaikinta valstybės tarnyboje įsigalėjusi politinių partijų kadrų sistema. Valstybės tarnyboje turi dirbti tik motyvuoti savo pagrindiniu darbu asmenys, o už tai jiems turi būti teisingai atlyginta. 
  2. Gerinsime įstatymų leidybos ir priimamų sprendimų kokybę
    1. Įsteigsime Valstybės strateginio planavimo institutą.  Sekdami gerosiomis užsienio praktikomis (pavyzdžiui - Suomijos) bei siekdami strategiškai ambicingos, intelektualios teisės aktų kūrybos, reformuosime vieną iš valstybės išlaikomų mokslinių institutų į Valstybės strateginio planavimo institutą. Institutas atliktų valstybės vizijos ir strategijos monitoringą:  analizuotų ekonomikos, socialinių ir sociokultūrinių procesų raidą bei jų ekspertavimą, rengtų Vyriausybės pateiktų įstatymų projektų vertinimą, palaikytų dialogą su Lietuvos ir užsienio universitetais bei mokslo centrais.
    2. Sprendimų priėmime taikysime Kolektyvinio intelekto sistemą (KIAS).  Siekdami efektyviausiu būdu spręsti įvairaus masto vietos bendruomenių, savivaldybių ar valstybės problemas, imsime naudoti kolektyvinės išminties agregavimo sistemą. 
    3. Tobulinsime valdžios institucijų projektinį valdymą bei tarpinstitucinį bendradarbiavimą. Šiandien dažna situacija, kai skirtingos ministerijos naudoja skirtingas, brangiai kainuojančias projektinio valdymo sistemas, kurios negali būti integruotos tarpusavyje. Tai dar viena priežastis, kodėl tarpinstitucinis bendradarbiavimas dažnai užima tiek daug laiko ir yra nepakankamai efektyvus. Siekdami situaciją keisti, harmonizuosime projektinio valdymo sistemas skirtingose ministerijose ir priimsime sprendimus, efektyvinančius tarpinstitucinį bendradarbiavimą. 
  3. Valstybė aktyviau įtrauks piliečius į valstybės valdymą. Piliečių įsitraukimas į valstybės valdymą – svarbus Lietuvos demokratijos stabilumą ir nacionalinės reikšmės strateginių tikslų pasiekimą užtikrinantis veiksnys. Valstybė turi užtikrinti patogius ir prieinamus būdus piliečiams gauti informaciją apie priimamus sprendimus, patiems dalyvauti jų priėmime bei registruoti problemas. 
    1. Tęsime „vieno langelio“ principo įgyvendinimą. Visos valstybės teikiamos paslaugos turi būti prieinamos internetu, procedūros turi būti supaprastintos, jų įgyvendinimo trukmė trumpinama iki minimumo. Valstybės teikiamų paslaugų elektroniniu būdu tinklas bus toliau plečiamas: pavyzdžiui, sukursime nacionaliniu mastu veikiančias e. recepto, e. vaizdų, telemedicinos ir elektroninių sveikatos istorijų sistemas.
    2. Įvesime internetinį balsavimą. Visuomet pasisakėme, pasisakome ir pasisakysime už internetinio balsavimo įvedimą Lietuvoje, užtikrinsiantį aktyvų ir patogų piliečių įsitraukimą į politinį gyvenimą.


XIV.  Lietuvos išsaugojimas

Esame viena sparčiausiai nykstančių tautų pasaulyje, pirmaujame ES pagal emigracijos dydį, o gimstamumas itin mažas – tūkstančiui gyventojų per metus gimsta tik 9 vaikai. Pagal mirtingumą  Europoje esame septinti, o kur dar savižudybių skaičius, alkoholizmo keliamos problemos... Šiandien turime sau pripažinti – jeigu nespręsime šalies demografinių problemų, valstybėje tiesiog nebeliks žmonių, kurie savo ateitį sietų su Lietuva.
Parengėme Lietuvos išsaugojimo programą, kurios pagrindas – 3 vaikų politika. Užtikrinsime, kad darželiai būtų nemokami, o auginantiems vaikus sukursime papildomas mokestines lengvatas: nuosekliai didinsime neapmokestinamų pajamų dydį, teiksime PVM lengvatas vaikų prekėms, o du ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms – dar ir perkant buitinę techniką. Didinsime finansavimą vaikų ir jaunimo popamokinėms veikloms. Įteisinsime dvigubą pilietybę. Paprastinsime biurokratines procedūras, kad į Lietuvą būtų paprasčiau atvykti kvalifikuotiems darbuotojams. Sukursime specialią Valstybinio būsto ilgalaikės nuomos programą, kuri suteiks galimybę jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu nesiskolinant iš banko. Įteisinsime pagalbinio apvaisinimo reglamentavimą, kuris numatys ir finansinę, ir medicininę, ir psichologinę pagalbą vaikų negalinčioms susilaukti šeimoms.

  1. 3 vaikų politika.  Suprasdami, kad valstybė gali lemti tik dalį paskatų susilaukti vaikų (net turtingiausiose Vakarų šalyse gimstamumo rodikliai maži), tačiau siekdami didesnės Lietuvos sukursime patogią švietimo, socialinę infrastruktūrą auginti vaikus nuo lopšio iki brandos, tuo pat metu tėvams išlaikant galimybę siekti profesinių tikslų. 3 vaikų politika – vizija, kuri turi būti prieinama visoms Lietuvos šeimoms: tik taip galėsime užtikrinti stabilų šalies gyventojų augimą.
    1. Tobulesnės socialinės paramos šeimai priemonės
      • Neapmokestinamos pajamos. Didinsime neapmokestinamų pajamų dydį tėvams, atsižvelgdami į vaikų skaičių šeimoje. 
      • PVM lengvatos. Teiksime PVM lengvatas vaikų prekėms, du ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms - perkant buitinę techniką; apmokant vaikų studijas; laisvalaikį. 
      • Prieinamos popamokinės veiklos. Didinsime finansavimą vaikų ir jaunimo popamokinėms veikloms (sporto, meno, korepetitorių paslaugos)
    2. Nuosekliai ir racionaliai plėsime nemokamų valstybinių-municipalinių darželių tinklą. Nors privačių darželių steigimas sveikintinas, prioritetas turi būti teikiamas valstybinių (municipalinių) darželių plėtrai, kuri nediskriminuos tėvų pagal pajamas.
    3. Visokeriopai remsime visas šeimas. Visos šeimos nusipelno valstybės dėmesio. Ir tradicinėse, ir vadinamosiose nepilnose, vieno iš tėvų šeimose augantys vaikai neturi būti diskriminuojami. Visos tradicinėms šeimoms taikomos socialinės garantijos turi būti užtikrintos vieno tėvo/mamos šeimoms, suteikiant joms net papildomą pagalbą. 
    4. Teiksime pagalbą negalintiems susilaukti vaikų. Įteisinus pagalbinio apvaisinimo reglamentavimą, tobulinsime apvaisinimo procedūrų kompensavimo sistemą, kad susilaukti vaikų galėtų daugiau šeimų.
  2. Protinga imigracijos ir prieglobsčio politika. Nors emigracijos tempai pastaraisiais metais sumažėjo, iki šiol nėra imtasi jokių esminių priemonių, padedančių šaliai susigrąžinti išvykusius piliečius. Be kita ko, prieglobsčio suteikimo, imigracijos politika, biurokratiniai sunkumai taip pat kelia klausimų siejantiesiems savo ateitį su Lietuva. 
    1. Sukursime racionalią imigracijos į Lietuvą strategiją. Skatinamosios priemonės bus orientuotos visų pirma į aukštos kvalifikacijos bei Lietuvai kultūriškai artimų šalių gyventojus. Tobulinsime tvarkos leidimų gyventi LR išdavimą/keitimą. Siekdami, kad leidimų gyventi Lietuoje išdavimas būtų organizuojamas efektyviau ir užtikrintų kokybiškų paslaugų teikimą užsieniečiams, optimizuosime ir supaprastinsime procesus, panaikindami besidubliuojančias funkcijas. Numatysime priemones, kurios garantuos konsulinių įstaigų operatyvų užsieniečių pateiktų prašymų persiuntimą sprendimus priimančiai institucijai dėl leidimo gyventi LR išdavimo.
    2. Užtikrinsime dvigubos pilietybės įteisinimą Lietuvoje. Lietuvos pilietybės suteikimo tvarka turės būti supaprastinta: ji prašymo pagrindu turi būti suteikiama visiems lietuvių kilmės ir su Lietuva istoriškai susijusiems asmenims.
    3. Palaikysime ir visokeriopai remsime ryšius su užsienio lietuviais. Viešos-privačios partnerystės pagrindu užtikrinsime paramą lietuvių kilmės emigrantų kultūrinių programų, priešmokyklinio ugdymo ir kitokių ryšio su Lietuva išlaikymo priemonių finansavimui.
  3. Įgyvendinsime ilgalaikės valstybinio būsto nuomos programą. Kursime saugią, ilgalaikę valstybinę būsto nuomos bei keitimo programą, kuri suteiks galimybę  nuomotis būstą iš valstybės. Lietuvos piliečiams nebus būtina imti banko paskolą, uždarbiauti užsienyje ar nuolat nerimauti dėl  nuomojamo būsto.  Šioje programoje dalyvaujantys statytojai butus nuomos ilgalaikių nuomos sutarčių pagrindu. Būsto kokybę ir efektyvumą garantuos statytojų atsakomybė už pastato administravimą.
  4. Parengsime ir įgyvendinsime ilgalaikę „Sugrįžimo į Lietuvą“ programą. Statistiniais duomenimis šiuo metu užsienyje gyvena iki 4,1 mln. lietuvių kilmės asmenų. Parengsme ir 2016-2020 pradėsime įgyvendinti nuoseklią “Sugrįžimo į Lietuvą“ programą, padėsiančią norintiems grįžti lietuvių kilmės asmenims, patogiai įsitvirtinti Lietuvoje.